Asociacija pateikė pasiūlymus dėl Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų aprašymo Statybos darbų pirkimo gairių projekte:

1. Dėl teisės verstis rangovo veikla įgijimo momento

Asociacija nepritaria Gairėse pateikiamai pozicijai, kad rangovui pasiūlymo pateikimo metu leidžiama neturėti teisės verstis veikla, jeigu šią teisę jis įgys iki darbų pradžios. Asociacijos nuomone, teisė verstis veikla turi būti įgyta jau iki pasiūlymo pateikimo momento, kraštutiniu atveju - iki sutarties pasirašymo. 

Tokiu būdu bus pasiekti šie tikslai:

1) mažinama galimybė viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie nėra rangovai ir net neketina patys jokių darbų atlikinėti. Jų tikslas - surinkti viešųjų pirkimų užsakymus ir vėliau organizuoti jų įgyvendinimą pasitelkiant kitus rangovus. Tokie tiekėjai faktiškai veikia ne kaip rangovai, o kaip statybos valdytojai (Statybos įstatymo 13 str. 2 d., 20 str.);

2) mažinama galimybė nesąžiningai rangovų konkurencijai, kuomet pirkimuose sudaromos galimybės dalyvauti tiekėjams, kurie neįteisindami savo veiklos nepatiria jokių einamųjų kaštų (pvz. neturi veiklai reikalingų darbuotojų) ir todėl gali pasiūlyti neadekvačias kainas, kurių negali pasiūlyti jokia realiai veikianti statybos įmonė.

2. Dėl rangovo specialistų kvalifikacijos įgijimo momento

Asociacija nepritaria Gairėse pateikiamai pozicijai, kad rangovo specialistų atestatai, teisės pripažinimo dokumentai ir pan. gali būti įgyjami ir pateikiami po sutarties pasirašymo. Asociacijos nuomone, jie turi būti įgyti jau iki pasiūlymo pateikimo momento, kritiniu atveju - iki sutarties pasirašymo. 

3. Dėl rangovo specialistų įdarbinimo momento

Asociacija nepritaria Gairėse pateikiamai pozicijai, kad rangovo specialistai gali būti įdarbinami po sutarties su perkančiąja organizacija pasirašymo. Asociacijos nuomone, specialistai turi būti įdarbinti jau iki pasiūlymo pateikimo momento, kraštutiniu atveju - iki sutarties pasirašymo.

Statybos įstatymo 18 str. 3 d. numato pareigą ypatingojo statinio rangovui turėti darbuotojus (o ne ketinti ateityje įdarbinti). Jei rangovas neturi reikiamų pagal savo veiklą darbuotojų, tokiu atveju jis neatitinka atestavimo sąlygų ir yra potencialiai atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo rizikoje, t.y. teisės verstis ypatingojo statinio rangovo veikla praradimo rizikoje. 

Jeigu perkančiosios organizacijos užtikrins šios nuostatos laikymąsi, tokiu būdu užkirs kelią imitacijoms, piktnaudžiavimui ir nesąžiningam konkuravimui, kai „darbuotojai“ bus pasitelkiami pagal ketinimų protokolus ir pan. ateities dokumentus specialiai konkursams (t.y. neketinant jų įdarbinti); be to suteiks prioritetą toms įmonėms, kurios išlaiko darbo vietas nuolat (o ne „progiškai“ konkursams), t.y. sukuria valstybei ilgalaikę pridėtinę vertę.

4. Dėl rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais formų

Gairėse komentuojama, kad galimos įvairios  rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais formos: jungtinė veikla, subranga ir kt.

Asociacijos nuomone, Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse numatoma genranga-subranga. Jungtinė veikla statybai nėra būdinga (pvz. privačioje statybų praktikoje ji visiškai netaikoma). jungtinės veiklos modelio su solidaria atsakomybe taikymas statyboje yra ydingas dėl šių priežasčių:

1) statyboje yra genrangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – genrangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą;

2) solidari atsakomybė neįgyvendinama juridiškai, nes partneriai kaip specializuotos įmonės, gali neturėti ypatingojo statinio rangovo atestatų tai darbų sričiai, kurios reikalaujama atlikti, t.y. tai sričiai, kurioje darbų neatliko kitas partneris, kuris turėjo atitinkamą atestatą; 

3) solidari atsakomybė neįgyvendinama fiziškai, nes partneriai dažniausiai būna specializuotos rangovų įmonės, kurios iš principo negali atlikti darbų už kitą partnerį, nes neturi atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ir įrangos, t.y. įmonė iš principo tokių darbų neatlieka. 

Asociacija siūlo Gairėse rekomenduoti naudoti genrangos-subrangos formą, kaip labiausiai statybai būdingą (nepaneigiant jungtinės veiklos, kaip teorinės galimybės). Šiuo atveju svarbu, kad vertinant tiekėjo kvalifikaciją, būtų vertinami visi subrangovai, kaip ir jungtinės veiklos atveju.   

5. Dėl reikalavimo tiekėjui pačiam atlikti esmines užduotis

Gairėse komentuojama, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, jog esmines užduotis tiekėjas atliktų pats.

Pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus pagrindinė rangovo funkcija yra atlikti darbus, o ne tik būti procesų valdytoju. Todėl esant rangovų daugetui, genrangovas (kai taikomas genrangos-subrangos modelis) arba pagrindinis jungtinės veiklos partneris (kai taikoma jungtinė veikla) turi pats atlikti bent dalį darbų.

Asociacijos nuomone, perkančioji organizacija perka statybos darbus, o ne statybos valdymo paslaugas, ji privalo pareikalauti, kad rangovas pats atliktų bent dalį darbų.

Statybos valdymas yra paslaugos, o ne statybos darbai. Jeigu įmonė neatlieka jokių statybos darbų, o tik valdo statybą ir perkančiajai organizacijai tai yra priimtina, tuomet pirkimo objektu yra paslaugos, o ne statybos darbai. Tokiu atveju pirkimo dokumentai turi teisingai atvaizduoti pirkimo objektą.

6. Dėl finansinio ekonominio pajėgumo

Asociacijos nuomone, jeigu viešajame pirkime dalyvauja grupė rangovų pagal jungtinės  veiklos sutartį (JVS) arba pagal genrangos-subrangos principą, tokiu atveju pagrindiniam JVS partneriui arba genrangovui turi būti taikomi atskiri finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai, kadangi pagrindinis JVS partneris arba genrangovas turės suvaldyti ir būti atsakingu už viso objekto statybos finansavimą (ne tik savo atliekamų darbų dalį), o tam reikia finansiškai stabilaus rangovo.

Asociacija susipažino su Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo projektu ir atkreipė ministerijos dėmesį į problemas, kurios atsiras įgyvendinant žaliuosius kriterijus statybos darbų viešųjų pirkimų praktikoje.

Asociacijos nuomone, rangovams bus sudėtinga įrodyti statyboje naudojamų produktų atitikimą žaliesiems reikalavimams, jeigu produktų dokumentuose gamintojai nepateiks deklaracijos apie atitikimą žaliesiems reikalavimams.

Tikėtina, kad didieji užsienio gamintojai neteiks jokių specialių deklaracijų apie produktų atitikimą žaliesiems reikalavimams, nes Lietuvos rinka jiems yra per maža, kad rengti specialius dokumentus. Todėl gali būti, kad viešųjų pirkimų praktikoje statybos produktų atitikimas žaliesiems reikalavimams bus užtikrinamas sekančiai: rangovai reikalaus iš produktų gamintojų arba galutinių tiekėjų bent abstrakčių patvirtinimų (garantijų), kad produktas atitinka žaliuosius reikalavimus. Atitinkamai analogiškus abstrakčius ir jokiais specialiais tyrimais neįrodytus patvirtinimus rangovai suteiks perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija, kaip ir rangovas, negalės niekaip patikrinti, ar statybos produktai atitinka šiuos reikalavimus, nes jokių specialių tyrimų pati neorganizuos.

Norint paskatinti, kad statybos produktų gamintojai ar galutiniai tiekėjai pateiktų specialias deklaracijas ar, esant reikalui, organizuotų tyrimus akredituotuose laboratorijose / sertifikavimo įstaigose, tokios procedūros turėtų būti greitos ir nebrangios.

Asociacija siūlo tikslinti parengtą įstatymo projektą:

I. Dėl projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimo atskirai

Asociacija siūlo atsisakyti pareigos projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai, t.y. palikti tai užsakovo pasirinkimui, kadangi projektavimo ir statybos privalomas pirkimas atskirai nepasiteisino:

1) visas statybos procesas ženkliai pailgėja ir neišvengiamai pabrangsta, o proceso greitis tam tikrais atvejais yra ypač svarbus (pvz. dėl sezoniškumo, dėl finansavimo įsisavinimo terminų ir kt.);

2) padidėja perkančiosioms organizacijoms administracinė našta, nes reikia įgyvendinti 2 atskirus pirkimus ir vėliau administruoti 2 atskiras sutartis;

3) projektavimo paslaugų konkursai dažnai neįvyksta, nes nedidelės apimties projektavimo paslaugų užsakymais rinka nesidomi (pvz.: renovacijoje);

4) neišnaudojama statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis, kurios sudarytų prielaidas parengti praktiškesnius ir finansiškai labiau apgalvotus projektus. Būtent rangovai gali pasiūlyti, kokį sprendinį ar medžiagas konkrečiu atveju geriau naudoti, kaip racionaliau išspręsti vieną ar kitą mazgą, kaip logiškiau suderinti tam tikras medžiagas, kokių statinio sprendinių įgyvendinimas bus pernelyg sudėtingas ir brangus, kokie projekto sprendiniai kelia riziką statinio stabilumui ar kokybiniams parametrams arba priešingai – yra nepagrįstai išbranginti dėl projektuotojo praktinių žinių stokos ir bandymo „apsidrausti“ nuo klaidų.

II. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės tvirtinti standartizuotas dokumentų formas

Asociacija siūlo įteisinti Viešųjų pirkimų tarnybos teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų formas, bet ir privalomas (pvz. standartinių sutarčių formas). 

Siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir operatyvumo, didelę reikšmę turi standartizuoti dokumentai, kurie sumažina perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, eliminuoja žmogiškojo faktoriaus riziką, pakelia procedūras į aukštesnį kokybinį lygį.

III. Dėl darbo užmokesčio vertinimo

Asociacija nepritaria siūlymui naikinti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. 

Deklaruojamo „į ateitį“ darbo užmokesčio vertinimas sudaro galimybes piktnaudžiauti nurodant nerealius darbo užmokesčius. Perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia perkančiajai organizacijai administracinę naštą, taip pat prievolę saugoti tiekėjo darbuotojų asmens duomenis. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas ir nepasiteisino.

Tuo tarpu galimybė vertinti darbo užmokestį „už praeitį“, t.y. už paskutinius 12 mėnesių, žymiai paprasčiau pritaikoma praktikoje, nesukelia perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos ir nėra susijusi su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nėra galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinamas faktiškai mokėtas darbo užmokestis, kuris parodo faktinę situaciją apie tiekėją ir negali būti suklastotas.

Asociacija pateikė siūlymus Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijosveiksmų plano, kurį rengia Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė, projektui:

1. Asociacija siūlo į renovacijos procesą įtraukti naują dalyvį, t.y. konsultantą (atestuotą statybos inžinierių), kuris padėtų gyventojams komunikuojant su investicinio plano rengėju, vėliau su projektuotoju ir statybos rangovu, atliktų savotiško eksperto-auditoriaus funkcijas. Konsultanto paslaugos turėtų būti finansuojamos valstybės lėšomis. Praktika parodė, kad investicijų plano rengėjas neatstovauja gyventojų interesų, investicijų planai rengiami atmestinai, su klaidomis, kurios vėliau persikelia į kitus renovacijos etapus. Todėl išskirtinai gyventojų interesus atstovaujančio konsultanto įvedimas į renovacijos procesą padėtų užkirsti kelią klaidų atsiradimui jau pradinėje stadijoje, t.y. rengiant investicijų planą. 

2. Siekiant gerinti renovacijos kokybę, Asociacija siūlo stiprinti LR Statybos įstatyme numatytas priemones tiriamiesiems darbams. Didžioji dalis trūkumų lieka nepastebėti dėl statinių modernizacijos procese nureikšminto statinių tyrimų etapo. Tyrimų metu būtų galima taikyti šiuolaikines technologijas ir skaitmenizavimą, t.y. atlikti renovuojamo pastato 3D skenavimą. O jeigu vykdoma kvartalinė statinių renovacija, tai būtina taikyti ir BIM metodologiją. Tai padėtų parengti kokybiškesnį investicijų planą ir techninį-darbo projektą, parengti tikslesnes sąmatas, išvengti klaidų, sumažinti nenumatytų darbų atsiradimą riziką, sumažinti ginčų atsiradimo tikimybę. 

3. Asociacija siūlo tobulinti viešųjų pirkimų procesą didinant kvalifikacijos reikalavimus visiems renovacijos dalyviams: investicijų plano rengėjui, projektuotojui, rangovui, techniniam prižiūrėtojui. Aukštesni kvalifikacijos reikalavimai užtikrins profesionalių tiekėjų pritraukimą, tačiau su sąlyga, kad nebus taikomas mažiausios kainos principas.

4. Daug patikimų rangovų šiuo metu net nedalyvauja viešuosiuose renovacijos darbų pirkimuose dėl neadekvačių renovacijos darbų kainų. Jau pačioje pradžioje neteisingai apskaičiuojama renovacijos darbų pirkimo kaina, todėl rangovai nedalyvauja pirkimuose, o pirkimai organizuojami po kelis kartus. Būtina vykdyti renovacijos darbų pirkimus tik už realią rinkos kainą, tokiu būdu užtikrinant rangovų suinteresuotumą dalyvauti viešuose pirkimuose. Be to, reikia numatyti galimybę, kad gyventojai iš karto pritartų statybos darbų kainos didėjimo algoritmui, jeigu neatsirastų statybos įmonė, kuri pageidautų atlikti darbus už patvirtintą pradinę kainą.

Asociacija siūlo atsisakyti mažiausios kainos principo, atrenkant rangovą, ir nevykdyti statybos darbų pirkimų žemiau skaičiuojamosios kainos, tokiu būdu užtikrinant rangovams realias rinkos kainas ir pritraukiant patikimus rangovus.

5. Asociacija siūlo numatyti griežtesnės priemones siekiant kontroliuoti techninio prižiūrėtojo turimų objektų kiekį bei privalomų valandų objekte faktinį kiekį. Tokiu būdu užtikrinti realią techninę priežiūrą renovuojamuose objektuose.

Asociacija siūlo nenukelti BIM taikymo viešuosiuose pirkimuose net į 2026 metus, o pradėti taikyti kiek įmanoma anksčiau. Turint omenyje naudą, kurią teikia BIM taikymas viešuosiuose pirkimuose, atidėti BIM taikymą platesniam perkančiųjų organizacijų ratui net 4 metų laikotarpiui būtų niekuo nepateisinima ir žalinga viešojo intereso požiūriu.

Asociacija atkreipė dėmesį, kad ID kodo taikymas sukurs sektoriui administracinę naštą. Asociacija siūlo sumažinti administracinę naštą tokiais būdais:

1) sudaryti galimybę šią naujai kuriamą ID kodo sistemą integruoti su šiuo metu sektoriuje esamomis ir verslo naudojamomis statybviečių / darbuotojų apskaitos bei kontrolės sistemomis. Tokiu būdu palengvinti rangovams duomenų apie ID kodą suradimą, tikrinimą ir valdymą.

Tuo tikslu asmeniui turėtų būti išduodamas tik vienas kodas (o ne keletas kodų), kuris susiejamas su asmeniu (o ne su darbdaviu / individualia veikla). Statytojui ar jo įgaliotam rangovui, kuris atsako už patekimo į statybvietę kontrolę, turėtų būti leidžiama matyti visą kode esančią informaciją apie visas į statybvietę patenkančio asmens darbovietes / individualią veiklą, kadangi kodas būtų vienas;

2) rangovams turėtų būti leidžiama asmenų patekimo į statybvietę kontrolę vykdyti ne tik per ID kodo patikrą, bet ir alternatyviu būdu (rangovo pasirinkimu). Nemaža dalis rangovų jau dabar kontroliuoja patekimą į statybvietę ir daro tai netgi griežčiau nei primityvus ID kodo patikrinimas (pvz. kartu tikrinamas ir asmens blaivumas). Tokiems rangovams turėtų būti leidžiama netikrinti ID kodo, jeigu jų naudojama sistema fiksuoja patekimo į statybvietę pradžią, pabaigą ir identifikuoja asmenį.

Asociacija gauna iš statybos įmonių, kurios yra sudarę statybos darbų viešųjų pirkimų sutartis, paklausimus apie galimybę nukelti darbų atlikimo terminus, kai rangovas neturi galimybių laiku užbaigti darbų dėl darbuotojų saviizoliacijos arba susirgimo COVID-19 arba dėl to, kad negauna laiku statybinių medžiagų, kadangi medžiagų gamintojai dėl tokių pačių priežasčių negali laiku pagaminti medžiagų.

Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokiais atvejais inicijuoti sutarties pakeitimą tarp sutarties šalių – rangovo ir perkančiosios organizacijos, tačiau sutarties pakeitimas savaime neišsprendžia asignavimų, kuriuos yra gavusi perkančioji organizacija statybos darbams, perkėlimo klausimo.

Asociacijos nuomone, asignavimai tokiais atvejais turėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus. Priešinga politika prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui teikti pagalbą nukentėjusiam verslui bei skatinti ekonomiką pandemijos metu.

Asociacija prašo Finansų ministerijos skubos tvarka inicijuoti reikiamus pakeitimus arba išaiškinimus, kad statybos darbams skirti asignavimai galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Valstybinei darbo inspekcijai

Asociacija siūlo teisės aktų pakeitimą, susijusį su statybos sektoriaus darbų saugos organizavimu įmonėse. 

Pagal šiuo metu galiojančio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnį darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, būtinaaiškiau atriboti mokymąsi nuo instruktavimo. Mokymąsi priskirti darbuotojo pareigoms, o darbdaviui palikti tik instruktavimą. 

Asociacija atkreipė dėmesį, kad darbų saugos klausimai skirstomi į dvi grupes: 

1) bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie taikomi atliekant tam tikrus statybos darbus, naudojant tam tikrus įrankius, mechanizmus ir medžiagas, t.y. statybos profesinės veiklos klausimai; 

2) darbų saugos specifika konkrečioje įmonėje (objekte, darbo vietoje), kuri yra skirtinga kiekvienoje įmonėje ir kurią gali žinoti tik pati įmonė, t.y. darbdavys.

Asociacijos nuomone, darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga (išskyrus atvejus, kai amato darbuotojas mokosi pas darbdavį). 

Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus. Žinių patikrinimo metu darbuotojui turėtų būti išduodamas dokumentas (kortelė, pažymėjimas), kuris įrodo darbuotojo gebėjimą saugiai dirbti. Kadangi šios žinios yra universalios ir nepriklauso nuo konkrečios įmonės specifikos, todėl darbuotojui keičiant darbovietę dokumentas lieka pas darbuotoją ir toliau galioja. Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos ypatumus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, padėtų gerinti darbų saugos organizavimą statybvietėse, teisingiau paskirstytų administracinę naštą.

Asociacija pritaria įstatymo pakeitimo tikslui – užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys laikytųsi darbų saugos reikalavimų, ir tuo tikslu išplėsti Valstybės darbo inspekcijos (VDI) įgaliojimus. 

Tačiau asociacija atkreipė dėmesį, kad taikant šį bendrojo pobūdžio reguliavimą statybos srityje, atsiras specifinės situacijos, kurias būtina iš anksto įvertinti ir, esant reikalui, reglamentuoti:

1. Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato, kad tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi ne tik Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) pareigas, bet ir rangovo pareigas. Todėl nėra vienareikšmiškai aišku, ar VDI kompetencijoje yra kontrolė tų situacijų, kai statyba vykdoma ūkio būdu.

2. Įstatymo projekte numatyta VDI teisė laisvai patekti į bet kurią darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą. Asociacija atkreipė dėmesį, kad statyboje darbo ar veiklos vykdymo vieta paprastai yra statybvietė, t.y. trečiajam asmeniui - užsakovui priklausantis sklypas ar pastatas. Todėl patenkant į darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą, visuomet bus patenkama ne į to asmens, kuris galimai daro pažeidimą, bet į trečiojo asmens nuosavybę. Svarstytina, ar nereiktų aptarti tokios situacijos detaliau.

3. Individuali veikla statyboje ypač dažnai pasireiškia buto apdailos / remonto darbais, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Gali būti situacijų, kai išoriškai bus sunku nustatyti, ar vyksta statybos (apdailos / remonto) darbai ar tiesiog tvarkoma patalpa. Jeigu VDI patikrinimas vyktų tais atvejais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, VDI būtų lengviau įrodyti, kad patalpoje tikrai vykdomi statybos darbai su atitinkamai iš to sekančiais saugos reikalavimais, o ne patalpos tvarkymo darbai.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.