LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

LR Finansų ministerijai

Viešųjų pirkimų tarnybai

Asociacija atkreipė institucijų dėmesį į problemines situacijas, kurios susiję su kainų keitimu statybos darbų viešuosiuose pirkimuose.

Dėl kainų indeksavimo

LR viešųjų pirkimų įstatymas numato kainų indeksavimo galimybę ir tuo tikslu leidžia keisti pirkimo sutartį neatliekant naujos pirkimo procedūros. Praktikoje kainos indeksuojamos kartą metuose, taikant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą statybos sąnaudų kainų indeksą.

Dėl pandeminės situacijos ir ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo pastaruoju metu statybos sektoriuje atsirado didelė infliacija. Skirtingų statybos produktų kainos didėjo nuo 5 proc. iki net 100 proc. Tokia staigi infliacija parodė, jog iki šiol taikytas kainų indeksavimas labiau tinka stabilesnės ekonomikos sąlygomis, tačiau visiškai netinka šiandieninėje rinkos situacijoje, t.y.:

1) labai greitai besikečiančioje rinkoje būtina taikyti žymiai dažnesnį indeksavimą nei 1 metai;

2) indeksas turėtų būti taikomas ne bendras visų statybos produktų, bet atskirų produktų, atsižvelgiant į tai, kokie darbai atliekami ir kokie statybos produktai naudojami konkrečios sutarties atveju. Tokiu būdu individualizuojant kiekvieną situaciją ir išvengiant kainų pokyčių „suniveliavimo“ bendroje visų statybos produktų masėje; 

3) svarstytina, ar Lietuvos statistikos departamentas gali pateikti operatyvią informaciją apie atskirus statybos produktus, t.y. ar nėra poreikio ieškoti ir kitų objektyvių informacijos šaltinių (pvz. specializuotų biržų), kurie einamuoju laikotarpiu fiksuoja atskirų statybos produktų kainas ir gali parodyti pokyčius tiksliai ir objektyviai.

Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika)

Metodikos 33.3 p. numatyta, kad Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės.

Tačiau Metodikoje pateiktą pavyzdį dėl 15 procentų perkančiosios organizacijos supranta kaip savotišką „normą“ ir taiko ypač dažnai. Tačiau statyboje, kur pirkimo sutarčių kainos siekia milijonines sumas, 15 procentų yra labai daug, ir rangovai priversti tokias sumas iš anksto įskaičiuoti į sąmatas, nors darbų kiekių padidėjimo gali ir nebūti. Arba priešingai – esant techninio projekto klaidoms, rangovai turi finansuoti šių klaidų taisymą, nors dėl kiekių netikslumų kaltas yra ne rangovas, o projektuotojas.

Asociacija siūlo pakeisti Metodikoje pateiktą pavyzdį, numatant ne 15 proc. bet 5 proc.

Dėl užsakovo rezervo

Statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatyta, kad nustatant statinio skaičiuojamąją kainą turi būti numatytas taip vadinamas užsakovo rezervas (statytojo iš anksto nenumatytų išlaidų suma). Retai pasitaiko tokių statybos objektų, kuriuose neatsirastų papildomų nenumatytų išlaidų, todėl užsakovo rezervas yra normali ir plačiai taikoma praktika tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Tačiau Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, jog tais retais atvejais, kai statyboje neatsiranda papildomų nenumatytų išlaidų, užsakovai (perkančiosios organizacijos) vis tiek bando išnaudoti atidėtas rezervo sumas, tokiu būdu pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės aktus. Siekiant užkirsti kelią šiems pavieniams piktnaudžiavimams, buvo rekomenduota statybos darbų viešuosiuose pirkimuose atsisakyti užsakovo rezervo taikymo.

Tokiu būdu, atsiradus nenumatytoms išlaidoms, perkančiosios organizacijos turi rūpintis, iš ko gi finansuoti papildomas išlaidas, kad statybos nereiktų stabdyti, o objektas būtų laiku užbaigtas. Tokia situacija taps ypač aktuali dabar, kai statyboje atsirado staigi ir didelė infliacija, kuri buvo minėta šio rašto 1 dalyje. Dėl ženkliai padidėjusių kainų kyla grėsmė valstybės investicijų programos įgyvendinimui.

Asociacija siūlo sugrąžinti į viešuosius pirkimus užsakovo rezervo taikymą. O tais retais atvejais, kai rezervas neišnaudojamas, taikyti kitokias prevencijos priemones, kad rezervas nebūtų naudojamas pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės aktus.

Asociacijos nariai – didžiosios statybų bendrovės, kurių kiekvienoje dirba šimtai darbuotojų, kreipėsi į asociaciją dėl galimybės paskiepyti jų darbuotojus COVID-19 ligos vakcina.

Viešojoje erdvėje buvo ne kartą minima, kad dėl medikų ir visuomenės nuogastavimų, jog vakcina gali turėti neigiamą šalutinį poveikį, yra nepanaudojami dideli COVID-19 ligos vakcinos kiekiai. Tuo tarpu statybų bendrovės, kiekviena turinčios šimtus darbuotojų, negali pilnavertiškai dirbti dėl COVID-19 rizikos. Analogiškų sunkumų patiria ir tos Lietuvos statybų bendrovės, kurios dirba užsienyje ir dėl COVID-19 rizikos nebegali eksportuoti savo paslaugų.

Statybų bendrovės informavo asociaciją, kad sutinka organizuoti savo darbuotojų skiepijimą nepanaudota vakcina, jeigu tik joms būtų sudaryta tokia galimybė. Daugiausiai tai liečia bendroves, turinčias buveines ir dirbančias Vilniaus mieste. Asociacija prašo įvertinti šį statybos bendrovių pasiūlymą. Tai sudarytų sąlygas neprarasti vakcinos, greitinti visuomenės vakcinaciją bei ekonominį atsigavimą.

LR Aplinkos ministerijai

Asociacija atkreipė dėmesį, kad kartu su statybos inžinierius atstovaujančiomis asociacijomis yra pasirašiusi Memorandumą bei jo pagrindu yra sudariusi Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią bendradarbiauja suteikiant statybos inžinieriaus profesines kvalifikacijas, išduodant statybos inžinieriaus korteles ir kaupiant duomenis statybos sektoriaus darbuotojų duomenų bazėje STATREG.

Asociacijos nuomone, ši 7 asociacijų sukurta metodinė, teisinė ir IT programinė platforma gali būti pagrindu taikant Europos profesinės kvalifikacijos procedūrą statybos inžinieriaus profesijai bei išduodant Europos profesines korteles. Duomenų struktūra, kuri kaupiama STATREG bazėje, atitinka Europos statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimui keliamus reikalavimus. 

Asociacija gauna iš statybos įmonių, kurios yra sudarę statybos darbų viešųjų pirkimų sutartis, paklausimus apie galimybę nukelti darbų atlikimo terminus, kai rangovas neturi galimybių laiku užbaigti darbų dėl darbuotojų saviizoliacijos arba susirgimo COVID-19 arba dėl to, kad negauna laiku statybinių medžiagų, kadangi medžiagų gamintojai dėl tokių pačių priežasčių negali laiku pagaminti medžiagų.

Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokiais atvejais inicijuoti sutarties pakeitimą tarp sutarties šalių – rangovo ir perkančiosios organizacijos, tačiau sutarties pakeitimas savaime neišsprendžia asignavimų, kuriuos yra gavusi perkančioji organizacija statybos darbams, perkėlimo klausimo.

Asociacijos nuomone, asignavimai tokiais atvejais turėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus. Priešinga politika prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui teikti pagalbą nukentėjusiam verslui bei skatinti ekonomiką pandemijos metu.

Asociacija prašo Finansų ministerijos skubos tvarka inicijuoti reikiamus pakeitimus arba išaiškinimus, kad statybos darbams skirti asignavimai galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Valstybinei darbo inspekcijai

Asociacija siūlo teisės aktų pakeitimą, susijusį su statybos sektoriaus darbų saugos organizavimu įmonėse. 

Pagal šiuo metu galiojančio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnį darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, būtinaaiškiau atriboti mokymąsi nuo instruktavimo. Mokymąsi priskirti darbuotojo pareigoms, o darbdaviui palikti tik instruktavimą. 

Asociacija atkreipė dėmesį, kad darbų saugos klausimai skirstomi į dvi grupes: 

1) bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie taikomi atliekant tam tikrus statybos darbus, naudojant tam tikrus įrankius, mechanizmus ir medžiagas, t.y. statybos profesinės veiklos klausimai; 

2) darbų saugos specifika konkrečioje įmonėje (objekte, darbo vietoje), kuri yra skirtinga kiekvienoje įmonėje ir kurią gali žinoti tik pati įmonė, t.y. darbdavys.

Asociacijos nuomone, darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga (išskyrus atvejus, kai amato darbuotojas mokosi pas darbdavį). 

Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus. Žinių patikrinimo metu darbuotojui turėtų būti išduodamas dokumentas (kortelė, pažymėjimas), kuris įrodo darbuotojo gebėjimą saugiai dirbti. Kadangi šios žinios yra universalios ir nepriklauso nuo konkrečios įmonės specifikos, todėl darbuotojui keičiant darbovietę dokumentas lieka pas darbuotoją ir toliau galioja. Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos ypatumus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, padėtų gerinti darbų saugos organizavimą statybvietėse, teisingiau paskirstytų administracinę naštą.

Asociacija pritaria įstatymo pakeitimo tikslui – užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys laikytųsi darbų saugos reikalavimų, ir tuo tikslu išplėsti Valstybės darbo inspekcijos (VDI) įgaliojimus. 

Tačiau asociacija atkreipė dėmesį, kad taikant šį bendrojo pobūdžio reguliavimą statybos srityje, atsiras specifinės situacijos, kurias būtina iš anksto įvertinti ir, esant reikalui, reglamentuoti:

1. Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato, kad tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi ne tik Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) pareigas, bet ir rangovo pareigas. Todėl nėra vienareikšmiškai aišku, ar VDI kompetencijoje yra kontrolė tų situacijų, kai statyba vykdoma ūkio būdu.

2. Įstatymo projekte numatyta VDI teisė laisvai patekti į bet kurią darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą. Asociacija atkreipė dėmesį, kad statyboje darbo ar veiklos vykdymo vieta paprastai yra statybvietė, t.y. trečiajam asmeniui - užsakovui priklausantis sklypas ar pastatas. Todėl patenkant į darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą, visuomet bus patenkama ne į to asmens, kuris galimai daro pažeidimą, bet į trečiojo asmens nuosavybę. Svarstytina, ar nereiktų aptarti tokios situacijos detaliau.

3. Individuali veikla statyboje ypač dažnai pasireiškia buto apdailos / remonto darbais, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Gali būti situacijų, kai išoriškai bus sunku nustatyti, ar vyksta statybos (apdailos / remonto) darbai ar tiesiog tvarkoma patalpa. Jeigu VDI patikrinimas vyktų tais atvejais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, VDI būtų lengviau įrodyti, kad patalpoje tikrai vykdomi statybos darbai su atitinkamai iš to sekančiais saugos reikalavimais, o ne patalpos tvarkymo darbai.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.