Asociacija siūlo apsvarstyti galimybę taikyti naują statybos darbų pirkimo tvarką renovacijoje, t.y. kad statybos darbus perkantis ir finansavimą gaunantis subjektas galėtų statybos rangovą pasirinkti laisvai pagal įprastą rinkoje komercinę praktiką. Statybos darbų kaina bei kitos sutarties sąlygos būtų nustatomos individualių derybų būdu tarp užsakovo ir rangovo pagal įprastą rinkoje komercinę praktiką.

Tačiau valstybės skiriamą finansavimo sumą nustatytų teisės aktai ir ji nepriklausytų nuo statybos darbų kainos. Todėl statybos darbus perkantis subjektas galėtų savo nuožiūra pasirinkti patyrusį, patikimą, bet brangesnį rangovą, t.y. mokėti už statybos darbus brangesnę kainą. Tačiau visa suma, viršijanti valstybės skiriamą finansavimo sumą, būtų apmokama statybos darbus perkančio subjekto lėšomis.

Tokia statybos darbų pirkimo tvarka sudarytų prielaidas:

a) sutaupyti laiko ir lėšų, nes nereiktų vykdyti ilgai trunkančių viešųjų pirkimų bei kitų valstybės nustatytų rangovo parinkimo procedūrų;

b) pritraukti stiprias ir patikimas rangos įmones, nes mokant už statybos darbus rinkos kainą, o ne skaičiuojamąją kainą, tokios įmonės sutiktų dalyvauti atrankoje. Šiuo metu tokios įmonės nenori dalyvauti konkursuose, nes skaičiuojamoji kaina neatitinka realybės ir yra nuostolinga;

c) ženkliai paspartinti šalyje renovacijos procesą su sąlyga, kad valstybė skirs finansavimą.

Asociacija pateikė pasiūlymus naujam Statybos kodekso koncepcijos projektui:

1. Dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo administracinės naštos mažinimo

Asociacijos nuomone, statybą leidžiančių dokumentų gavimo administracinė našta mažintina keičiant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą, t.y.:

a) statybą leidžiantis dokumentas turi būti išduodamas parengus Koncepcinį projektą (galima vadinti ir „Projektiniais pasiūlymais“), t.y. suderinus su savivaldybe tik esminius statinio sprendinius, kurie liečia viešuosius interesus, t.y. atitikimas teritorijų planavimo dokumentams, statinio paskirtis, aukštis, užstatymo mastas ir pan. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas suteiktų tik principinę teisę statyti. Tačiau teisė pradėti statybos darbus atsirastų tik įvykdžius eilę kitų sąlygų, įskaitant techninio projekto parengimą, projekto ekspertizę ir kt. Tokiu būdu statytojas savo investicijas į projektavimą, tyrimus, ekspertizę pradeda tik tada, kai turi principinį leidimą statyti, t.y. turėdamas garantiją, kad statyti iš principo galima;

b) IT priemonėmis automatizuoti Koncepcinio projekto tikrinimą, tokiu būdu sumažinant žmogiškojo faktoriaus įtaką ir žmogiškųjų resursų sąlygojamas laiko sąnaudas. Tokia praktika taikoma pvz. Skandinavijos valstybėse.

2. Dėl projektų klasifikavimo 

Asociacija siūlo atsisakyti projektų klasifikavimo į techninį, darbo ir techninį-darbo projektus. Vietoje to įvesti projekto detalumo lygius, kas derėtų su Lietuvoje diegiama BIM metodologija. Tokiu būdu liktų tik Koncepcinis projektas (arba „Projektiniai pasiūlymai“), kurio pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir Techninis projektas su įvairiais detalumo lygiais, kurio pagrindu atliekami statybos darbai. Vieningas Techninis projektas su įvairiais detalumo lygiais sudarytų galimybę mažinti projektavimo metų atsirandančių klaidų ir neatitikimų kiekį. 

3. Dėl statybos taisyklių privalomumo

Asociacijos nuomone, joks teisės aktas, standartai ar valstybės institucijų parengti metodiniai nurodymai neaprėps visų statybos klausimų, juo labiau - nesuseks visų naujovių. Tą gali padaryti tik statybos profesionalai. Todėl būtina palikti statybos taisykles. Statybos taisyklės (savotiškas kokybės vadovas) tampa rangos sutarties dalimi ir apibrėžia, kaip rangovas turi atlikti darbus. Jeigu tarp šalių iškyla kokybės klausimai, sprendžiant šiuos klausimus (net ir teisminiuose ginčuose) vadovaujamasi statybos taisyklėse pateiktu darbų atlikimo aprašu. Jeigu nebūtų statybos taisyklių, tai ginčo atveju nebūtų kuo vadovautis, kiekvienos šalies pasitelkti ekspertai pateiktų savo „įprastinių“ ar „normalių“ kokybės reikalavimų sampratą ir ginčus būtų labai sunku išspręsti. 

4, Dėl generalinio rangovo, subrangovo ir statybos valdytojo sąvokų

Būtina apibrėžti generalinio rangovo ir subrangovo sąvokas, kurių apibrėžimo Statybos įstatyme nėra, o Civiliniame kodekse jos apibrėžtos fragmentiškai.

Taip pat būtina numatyti aiškesnę takoskyrą tarp generalinio rangovo ir statybos valdytojo. Asociacijos nuomone, generalinis rangovas dalį darbų visuomet turėtų atlikti pats, nes jis yra rangovas, o ne tik procesų valdytojas. 

5. Dėl ypatingojo statinio statybos dalyvių atestavimo 

Numatyti privalomą ypatingojo statinio statybos valdytojų atestavimą, taip pat ypatingojo statinio projektavimo įmonių atestavimą. Ypatingojo statinio svarba nulemia tai, kad šių statinių statyboje neturi būti jokių atsitiktinių asmenų, ypatingųjų statinių statybos sritis turi būti visaapimančiai reglamentuojama.

6. Dėl fizinių asmenų individualios veiklos

Būtina tikslinti statybos individualios veiklos reguliavimą, kad fizinis asmuo galėtų atlikti tik vienam žmogui realius atlikti darbus (pvz. apdailos darbai, nesudėtingų statinių statyba). Tikslas – didesnė užsakovų interesų apsauga, realesnė darbų sauga, sąžiningesnė rangovų konkurencija, prielaidų „šešėliui“ mažinimas.

7. Dėl statybos „ūkio būdu“

Būtina peržiūrėti statybos „ūkio būdu“ sampratą ir reguliavimą. Statyba ūkio būdu turėtų būti suvokiama ne kaip statybos organizavimo būdas, o kaip darbų atlikimo būdas – kai konkrečius darbus statytojas (užsakovas) atlieka pats savo jėgomis, todėl tuo metu tampa rangovu. Darbų atlikimo metu statytojui turi galioti visi tai statinio rūšiai ir darbų sričiai taikomi reikalavimai, kuriuos rangos atveju turėtų užtikrinti samdomas rangovas (pvz. pareiga turėti atestatus, specialiuosius pažymėjimus, užtikrinti darbų saugos reikalavimus statybvietėje ir kt.).

8. Dėl statinio sampratos  

Asociacija atkreipė dėmesį, kad kai kurie elektros energetikos infrastruktūros objektai buvo dirbtinai išimti iš „statinių“ kategorijos ir priskirti kilnojamiesiems daiktams, taip siekiant išvengti Statybos įstatymo reikalavimų jų atžvilgiu taikymo. Tačiau toks reguliavimas neteisingas, nes elektros energetikos infrastruktūra priskirtina statiniams.

9. Dėl statinių klasifikatoriaus 

Asociacija siūlo  parengti integruotą statinių klasifikatorių su kodų sistema.

Statinių klasifikatoriaus privalumas būtų jo išsamumas ir kodavimu grindžiamas naudojimo patogumas. Be to, vykstant šalyje statybos bei kitų sričių skaitmenizavimo procesams, statinių kodavimas sudarytų sąlygas susieti skaitmenizuotus duomenis ir tokiu būdu siekti integralumo visose srityse.

10. Dėl statinio nugriovimo

Būtina konceptualiai spręsti statinio nugriovimo klausimą, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra vėliau panaikinamas. Teisinio saugumo principas suponuoja, kad gavęs statybą leidžiantį dokumentą statytojas (ar pastatą iš jo įsigiję pirkėjas) turi jaustis saugus dėl savo investuojamų lėšų. Asociacijos nuomone, vietoje nugriovimo valstybė galėtų perimtų statinį savo nuosavybėn. Tuomet valstybė, kaip naujasis savininkas, pati nuspręstų, ką toliau su juo daryti: griauti, pertvarkyti ir pan.

11. Dėl daugiabučių namų statybos užbaigimo

Asociacija siūlo grąžinti anksčiau galiojusią statybos užbaigimo tvarką, pagal kurią daugiabučių namų statyba galėjo būti užbaigiama tik atlikus pilną butų apdailą. Šiandien esanti galimybė užbaigti daugiabučių namų statybą su daline apdaila yra koreguotina, nes nėra teisinga nei statybos požiūriu, nei visuomenės interesų apsaugos požiūriu, be to toks reguliavimas sukuria sąlygas „šešėlinei“ ekonomikai butų įrengimo rinkoje.

12. Dėl Civilinio kodekso (projektavimo ir statybos sutarčių reglamentavimo) koregavimo

Asociacija atkreipė dėmesį, kad Koncepcijoje nėra paminėta Civilinio kodekso dalis, reglamentuojanti projektavimo ir statybos sutarčių sąlygas. Šių nuostatų peržiūra būtina, kadangi kai kurios Civilinio kodekso nuostatų yra moraliai pasenę, neišsamios, neatitinka realios praktikos.

13. Dėl jungtinės veiklos sutarties naudojimo 

Asociacija siūlo riboti jungtinės veiklos sutarties su solidaria atsakomybe taikymą statyboje, kadangi jungtinė veikla statybai nėra būdinga. Statyboje yra genrangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – genrangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą. Solidari atsakomybė neįgyvendinama juridiškai, nes partneriai kaip specializuotos įmonės, gali neturėti ypatingojo statinio rangovo atestatų tai darbų sričiai, kurios reikalaujama atlikti, t.y. tai sričiai, kurioje darbų neatliko kitas partneris, kuris turėjo atitinkamą atestatą. Solidari atsakomybė neįgyvendinama fiziškai, nes partneriai dažniausiai būna specializuotos rangovų įmonės, kurios iš principo negali atlikti darbų už kitą partnerį, nes neturi atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ir įrangos, t.y. įmonė iš principo tokių darbų neatlieka. 

14. Dėl garantinių terminų 

Būtina statinio garantinių terminų peržiūra. Asociacija siūlome orientuotis į garantinių terminų algoritmą, pagrįstą statinio elemento statybine reikšme: 

•           visos laikančios konstrukcijos (paslėptos, nepaslėptos) – 10 metų;

•           kitos statinio dalys – 5 metai;

•           statinyje įmontuoti įrengimai – 2 metai. 

Sutartimi tarp rangovo ir užsakovo gali būti nustatyti ilgesni terminai.

15. Dėl vienučių (dvibučių) namų ir komercinės paskirties statinių naudojimo kaip daugiabučių

Nesąžiningi statytojai taiko neteisėtą ir ydingą praktiką statyti vienbutį ar dvibutį namą ar komercinės paskirties pastatą su intencija vėliau jį naudoti kaip daugiabutį, t.y. parduoti „butus“. Tai plačiai žinoma ir įsisenėjusi problema, kurios valstybė iki šiol nesugebėjo išspręsti. 

Siekiant išspręsti šią problemą, asociacija siūlo stiprinti valstybės institucijų teisines galimybes namo naudojimo stadijoje pripažinti, kad namas naudojamas kaip daugiabutis, ir uždrausti tokio namo eksploataciją. 

16. Dėl statybos dokumentų ir informacijos kaupimo skaitmenine forma 

2022 m.  gegužės 1 d. įsigaliojęs Statybos įstatymo pakeitimas numato privalomą statybos dokumentų kaupimą skaitmenine forma ir privalomą jų perdavimą naujam statinio įgijėjui, kai statinys perleidžiamas. Ši nuostata užtikrina statinio informacijos kaupimą ir išsaugojimą, kas yra vertinga tiek statinio eksploatacijos, tiek vėlesnio remonto ar rekonstrukcijos tikslais. 

Asociacija siūlo toliau vystyti šią idėją ir transformuoti statinio pasą, kad jis taptų elektronine forma kaupiamų statybos dokumentų ir informacijos visuma per visą statinio gyvavimo laikotarpį.

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį, kad  statyboje vis dažniau taikomas BIM, o nuo 2022 m.  kovo 1 d. BIM jau privalomas ir statybos darbų viešuosiuose pirkimuose. Užsakovai (įskaitant perkančiąsias organizacijas) nori garantijų, kad rangovas ir kiti statybos dalyviai geba dirbti BIM aplinkoje, t.y. turi atitinkamus specialistus. Todėl svarbu, kad BIM specialistai turėtų oficialų dokumentą, patvirtinantį jų gebėjimą dirbti statybose, kuriose taikomas BIM. Tokiu dokumentu galėtų būti ne tik privačių organizacijų išduoti pažymėjimai, bet ir VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra išduodami atestatai, kurie užsakovams (ypač perkančiosioms organizacijoms) reiškia tam tikrą patikimumą.

Asociacija siūlo numatyti BIM žinių vertinimo galimybę atestuojamiems vadovams, kai jie to pageidauja. Toks reguliavimas skatintų atestuojamus vadovus įgyti BIM srities žinių ir jas įvertinti, tačiau nesukurtų sektoriui administracinės naštos, nes BIM žinių vertinimas būtų pasirenkamas, o ne privalomas. 

Jeigu pagal siūlomą algoritmą vadovas pasirenka BIM žinių vertinimą ir išlaiko egzaminą, apie tai atskirai pažymima atestate ir registre. BIM žinių vertinimas būtų atliekamas kaip sudėtinė profesinių žinių vertinimo dalis bendra statybos techniniame reglamente  „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ numatyta tvarka.

Asociacija pateikė siūlymus Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijosveiksmų plano, kurį rengia Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė, projektui:

1. Asociacija siūlo į renovacijos procesą įtraukti naują dalyvį, t.y. konsultantą (atestuotą statybos inžinierių), kuris padėtų gyventojams komunikuojant su investicinio plano rengėju, vėliau su projektuotoju ir statybos rangovu, atliktų savotiško eksperto-auditoriaus funkcijas. Konsultanto paslaugos turėtų būti finansuojamos valstybės lėšomis. Praktika parodė, kad investicijų plano rengėjas neatstovauja gyventojų interesų, investicijų planai rengiami atmestinai, su klaidomis, kurios vėliau persikelia į kitus renovacijos etapus. Todėl išskirtinai gyventojų interesus atstovaujančio konsultanto įvedimas į renovacijos procesą padėtų užkirsti kelią klaidų atsiradimui jau pradinėje stadijoje, t.y. rengiant investicijų planą. 

2. Siekiant gerinti renovacijos kokybę, Asociacija siūlo stiprinti LR Statybos įstatyme numatytas priemones tiriamiesiems darbams. Didžioji dalis trūkumų lieka nepastebėti dėl statinių modernizacijos procese nureikšminto statinių tyrimų etapo. Tyrimų metu būtų galima taikyti šiuolaikines technologijas ir skaitmenizavimą, t.y. atlikti renovuojamo pastato 3D skenavimą. O jeigu vykdoma kvartalinė statinių renovacija, tai būtina taikyti ir BIM metodologiją. Tai padėtų parengti kokybiškesnį investicijų planą ir techninį-darbo projektą, parengti tikslesnes sąmatas, išvengti klaidų, sumažinti nenumatytų darbų atsiradimą riziką, sumažinti ginčų atsiradimo tikimybę. 

3. Asociacija siūlo tobulinti viešųjų pirkimų procesą didinant kvalifikacijos reikalavimus visiems renovacijos dalyviams: investicijų plano rengėjui, projektuotojui, rangovui, techniniam prižiūrėtojui. Aukštesni kvalifikacijos reikalavimai užtikrins profesionalių tiekėjų pritraukimą, tačiau su sąlyga, kad nebus taikomas mažiausios kainos principas.

4. Daug patikimų rangovų šiuo metu net nedalyvauja viešuosiuose renovacijos darbų pirkimuose dėl neadekvačių renovacijos darbų kainų. Jau pačioje pradžioje neteisingai apskaičiuojama renovacijos darbų pirkimo kaina, todėl rangovai nedalyvauja pirkimuose, o pirkimai organizuojami po kelis kartus. Būtina vykdyti renovacijos darbų pirkimus tik už realią rinkos kainą, tokiu būdu užtikrinant rangovų suinteresuotumą dalyvauti viešuose pirkimuose. Be to, reikia numatyti galimybę, kad gyventojai iš karto pritartų statybos darbų kainos didėjimo algoritmui, jeigu neatsirastų statybos įmonė, kuri pageidautų atlikti darbus už patvirtintą pradinę kainą.

Asociacija siūlo atsisakyti mažiausios kainos principo, atrenkant rangovą, ir nevykdyti statybos darbų pirkimų žemiau skaičiuojamosios kainos, tokiu būdu užtikrinant rangovams realias rinkos kainas ir pritraukiant patikimus rangovus.

5. Asociacija siūlo numatyti griežtesnės priemones siekiant kontroliuoti techninio prižiūrėtojo turimų objektų kiekį bei privalomų valandų objekte faktinį kiekį. Tokiu būdu užtikrinti realią techninę priežiūrą renovuojamuose objektuose.

Asociacija siūlo nenukelti BIM taikymo viešuosiuose pirkimuose net į 2026 metus, o pradėti taikyti kiek įmanoma anksčiau. Turint omenyje naudą, kurią teikia BIM taikymas viešuosiuose pirkimuose, atidėti BIM taikymą platesniam perkančiųjų organizacijų ratui net 4 metų laikotarpiui būtų niekuo nepateisinima ir žalinga viešojo intereso požiūriu.

Asociacija atkreipė dėmesį, kad ID kodo taikymas sukurs sektoriui administracinę naštą. Asociacija siūlo sumažinti administracinę naštą tokiais būdais:

1) sudaryti galimybę šią naujai kuriamą ID kodo sistemą integruoti su šiuo metu sektoriuje esamomis ir verslo naudojamomis statybviečių / darbuotojų apskaitos bei kontrolės sistemomis. Tokiu būdu palengvinti rangovams duomenų apie ID kodą suradimą, tikrinimą ir valdymą.

Tuo tikslu asmeniui turėtų būti išduodamas tik vienas kodas (o ne keletas kodų), kuris susiejamas su asmeniu (o ne su darbdaviu / individualia veikla). Statytojui ar jo įgaliotam rangovui, kuris atsako už patekimo į statybvietę kontrolę, turėtų būti leidžiama matyti visą kode esančią informaciją apie visas į statybvietę patenkančio asmens darbovietes / individualią veiklą, kadangi kodas būtų vienas;

2) rangovams turėtų būti leidžiama asmenų patekimo į statybvietę kontrolę vykdyti ne tik per ID kodo patikrą, bet ir alternatyviu būdu (rangovo pasirinkimu). Nemaža dalis rangovų jau dabar kontroliuoja patekimą į statybvietę ir daro tai netgi griežčiau nei primityvus ID kodo patikrinimas (pvz. kartu tikrinamas ir asmens blaivumas). Tokiems rangovams turėtų būti leidžiama netikrinti ID kodo, jeigu jų naudojama sistema fiksuoja patekimo į statybvietę pradžią, pabaigą ir identifikuoja asmenį.

Asociacija gauna iš statybos įmonių, kurios yra sudarę statybos darbų viešųjų pirkimų sutartis, paklausimus apie galimybę nukelti darbų atlikimo terminus, kai rangovas neturi galimybių laiku užbaigti darbų dėl darbuotojų saviizoliacijos arba susirgimo COVID-19 arba dėl to, kad negauna laiku statybinių medžiagų, kadangi medžiagų gamintojai dėl tokių pačių priežasčių negali laiku pagaminti medžiagų.

Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokiais atvejais inicijuoti sutarties pakeitimą tarp sutarties šalių – rangovo ir perkančiosios organizacijos, tačiau sutarties pakeitimas savaime neišsprendžia asignavimų, kuriuos yra gavusi perkančioji organizacija statybos darbams, perkėlimo klausimo.

Asociacijos nuomone, asignavimai tokiais atvejais turėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus. Priešinga politika prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui teikti pagalbą nukentėjusiam verslui bei skatinti ekonomiką pandemijos metu.

Asociacija prašo Finansų ministerijos skubos tvarka inicijuoti reikiamus pakeitimus arba išaiškinimus, kad statybos darbams skirti asignavimai galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Valstybinei darbo inspekcijai

Asociacija siūlo teisės aktų pakeitimą, susijusį su statybos sektoriaus darbų saugos organizavimu įmonėse. 

Pagal šiuo metu galiojančio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnį darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, būtinaaiškiau atriboti mokymąsi nuo instruktavimo. Mokymąsi priskirti darbuotojo pareigoms, o darbdaviui palikti tik instruktavimą. 

Asociacija atkreipė dėmesį, kad darbų saugos klausimai skirstomi į dvi grupes: 

1) bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie taikomi atliekant tam tikrus statybos darbus, naudojant tam tikrus įrankius, mechanizmus ir medžiagas, t.y. statybos profesinės veiklos klausimai; 

2) darbų saugos specifika konkrečioje įmonėje (objekte, darbo vietoje), kuri yra skirtinga kiekvienoje įmonėje ir kurią gali žinoti tik pati įmonė, t.y. darbdavys.

Asociacijos nuomone, darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga (išskyrus atvejus, kai amato darbuotojas mokosi pas darbdavį). 

Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus. Žinių patikrinimo metu darbuotojui turėtų būti išduodamas dokumentas (kortelė, pažymėjimas), kuris įrodo darbuotojo gebėjimą saugiai dirbti. Kadangi šios žinios yra universalios ir nepriklauso nuo konkrečios įmonės specifikos, todėl darbuotojui keičiant darbovietę dokumentas lieka pas darbuotoją ir toliau galioja. Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos ypatumus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, padėtų gerinti darbų saugos organizavimą statybvietėse, teisingiau paskirstytų administracinę naštą.

Asociacija pritaria įstatymo pakeitimo tikslui – užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys laikytųsi darbų saugos reikalavimų, ir tuo tikslu išplėsti Valstybės darbo inspekcijos (VDI) įgaliojimus. 

Tačiau asociacija atkreipė dėmesį, kad taikant šį bendrojo pobūdžio reguliavimą statybos srityje, atsiras specifinės situacijos, kurias būtina iš anksto įvertinti ir, esant reikalui, reglamentuoti:

1. Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato, kad tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi ne tik Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) pareigas, bet ir rangovo pareigas. Todėl nėra vienareikšmiškai aišku, ar VDI kompetencijoje yra kontrolė tų situacijų, kai statyba vykdoma ūkio būdu.

2. Įstatymo projekte numatyta VDI teisė laisvai patekti į bet kurią darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą. Asociacija atkreipė dėmesį, kad statyboje darbo ar veiklos vykdymo vieta paprastai yra statybvietė, t.y. trečiajam asmeniui - užsakovui priklausantis sklypas ar pastatas. Todėl patenkant į darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą, visuomet bus patenkama ne į to asmens, kuris galimai daro pažeidimą, bet į trečiojo asmens nuosavybę. Svarstytina, ar nereiktų aptarti tokios situacijos detaliau.

3. Individuali veikla statyboje ypač dažnai pasireiškia buto apdailos / remonto darbais, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Gali būti situacijų, kai išoriškai bus sunku nustatyti, ar vyksta statybos (apdailos / remonto) darbai ar tiesiog tvarkoma patalpa. Jeigu VDI patikrinimas vyktų tais atvejais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, VDI būtų lengviau įrodyti, kad patalpoje tikrai vykdomi statybos darbai su atitinkamai iš to sekančiais saugos reikalavimais, o ne patalpos tvarkymo darbai.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.