KADA

2023 m. rugsėjo mėn.

KAM

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL

Ydingos praktikos, kai statyba organizuojama be generalinio rangovo

APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį į nepakankamą teisinį reglamentavimą ir dėl to susiformavusią ydingą praktiką, kai sudėtingų statinių statyba organizuojama be generalinio rangovo, t.y. statytojui samdant atskirus pavienius rangovus atskiriems darbams atlikti. Tokią praktiką taiko statytojai - fiziniai asmenys (dažniausiai komercinėje individualių gyvenamųjų namų statyboje), taip pat statytojai-vystytojai (patys samdydami atskirus rangovus arba pavesdami tai atlikti jų vardu veikiantiems statybos valdytojams).

Įstatymai išsamiai nereguliuoja situacijos, kai statytojas samdo atskirus rangovus, visiškai nesant generalinio rangovo. Tačiau sisteminė teisės aktų analizė rodo, kad taikant tokį statybos organizavimo modelį, nėra įgyvendinama arba įgyvendinama nepilnai visa eilė imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Rangovo funkcijos apima ne tik statybos darbų atlikimą, bet ir darbų organizavimą, darbų saugos užtikrinimą, statybvietės, dokumentų, procesų bei kokybės valdymą bei kitų aukščiau nurodytų rangovo pareigų įvykdymą. Atitinkamai statytojas, kuris statinio statybos dabų atlikimui pasitelkia kelis rangovus (be generalinio rangovo) faktiškai pats vykdo bent dalį šių rangos funkcijų.

Todėl asociacija siūlo teisės aktuose sudėti labai aiškius akcentus:

1) apibrėžti „generalinio rangovo“ statusą, kad būtų galima atskirti statybos vykdymo būdus, ar statyba vykdoma pasitelkiant generalinį rangovą ar statyba vykdoma be generalinio rangovo statytojui pasitelkiant daugiau kaip 1 rangovą;

2) jeigu statant statinį dalyvauja daugiau kaip 1 rangovas ir statytojas nepasamdo generalinio rangovo, tokiu atveju laikytina, kad pats statytojas turi rangovo pareigas. Tokiu atveju analogiškai kaip vykdant statybą ūkio būdu, būtina numatyti, kad jeigu statytojas statybą vykdo be generalinio rangovo pasitelkdamas daugiau nei vieną rangovą, statytojas laikomas ir generaliniu rangovu bei turi teisės aktuose nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas.

Siekiant išvengti dviprasmiško interpretavimo, kokias rangovo pareigas turi statytojas, būtina patikslinti, kad statytojas turi visas teisės aktų nustatytas statytojo ir rangovo pareigas, įskaitant pareigą tenkinti kvalifikacinius reikalavimus, turėti ypatingojo statinio rangovo atestatą, drausti civilinę atsakomybę, užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, o statinio perleidimo atveju atsakyti statinio (jo dalies) įgijėjui už statinio sugriuvimą ar defektus;

3) „Infostatyboje“ turi būti privalomai užpildoma grafa „Generalinis rangovas“, kurioje būtų automatizuota patikra, ar įvestoji įmonė (statytojas ar atitinkamai generalinis rangovas) turi ypatingojo statinio rangovo atestatą.

Jeigu statytojas nepasamdo generalinio rangovo, tokiu atveju turi būti galimybė grafoje įrašyti, kad generalinio rangovo pareigas vykdo statytojas;

4) jeigu statyba yra sustabdoma, statytojas pats privalo užtikrinti saugą statybvietėje, gretimos aplinkos apsaugą, statybvietėje esančių medžiagų sandėliavimą, dokumentų išsaugojimą ir pan. Atnaujinant darbus po sustabdymo, taikytinos tos pačios nuostatos, kurios paminėtos aukščiau.

 

 

 

KADA

2023 m. rugpjūčio mėn.

KAM

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

DĖL

LR statybos įstatymo ir LR užimtumo įstatymo pakeitimo projektų

APRAŠYMAS

Asociacija pritaria tikslui kovoti su nelegaliu darbu, tačiau baudų dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui ir jo sukeltai žalai.

Projekte numatyta 2,5 procentų bauda nuo darbdavio metinių pajamų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, asociacijos nuomone, nustato neteisingą ir neproporcingą atsakomybę dėl šių priežasčių:

1) bauda procentais nuo pajamų paprastai taikoma, kai verslo subjekto neteisėti veiksmai daro įtaka ekonominei aplinkai, vartotojams ar viešosioms vertybėms, o tokios verslo subjekto veiklos mastas logiškai susijęs su daromos įtakos dydžiu.

Nelegalaus darbo atžvilgiu taikytinas kitoks baudų nustatymo mechanizmas;

2) statybos rangovų metinės pajamos gali siekti milijonines sumas, kadangi statybos sąmatas ženkliai išdidina statybinės medžiagos, nors rangovai dažniausiai medžiagų negamina, o tik nuperka jas iš tiekėjų. Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

3) generalinių rangovų pajamas sudaro visų objekto subrangovų atliktų darbų vertė kartu su visomis subrangovų panaudotomis statybinėmis medžiagomis ir įrenginiais. Tokiu būdu už nelegaliai dirbantį pvz. pagalbinį darbuotoją 2,5 procentų bauda generaliniam rangovui bus skaičiuojama nuo milijoninių metinių pajamų, kurios didele dalimi susideda iš subrangovų atliktų darbų vertės. Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

4) 561 straipsnyje numatyta, kad statyboje nelegaliu darbu laikytinas darbas neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.

Tačiau identifikavimo kodas savo prigimtimi yra tik pagalbinė priemonė inspektoriams gauti informaciją. Kodas pats savaime nesukuria ir nepanaikina darbo santykių, o yra išvestinė priemonė šiems santykiams identifikuoti. Todėl kodo neturėjimas negali būti prilyginamas nelegaliam darbui, jeigu darbo sutartis yra sudaryta. Už kodo neturėjimą negali būti baudžiama tokia pat bauda, kaip už tikrąjį nelegalų darbą nesant darbo sutarties - tai iš principo neteisinga ir neproporcinga;

5) statyboje nelegalios (neapskaitytos) pajamos sudaro ženklią privačių užsakymų apyvartos dalį. Todėl, nustačius baudą procentais nuo metinių pajamų, sukuriama paradoksali situacija, kuomet baudos dydis bus didesnis toms įmonėms, kurios sąžiningai parodo savo pajamas. Ir atitinkamai priešingai - kuo mažiau skaidri įmonė ir kuo daugiau pajamų neapskaito, tuo baudos dydis bus mažesnis, o tai savo ruožtu dar labiau skatins pajamų slėpimą ir nelegalų darbą.

Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga.

 

 

 

KADA

2023 m. liepos mėn.

KAM

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL

LR statybos įstatymo pakeitimo projekto

APRAŠYMAS

Asociacija pateikė pasiūlymus, kaip optimizuoti Statybos sektoriaus vystymo agentūros veiklą, vykdant statybos dalyvių atestavimą, ir sumažinti statybos dalyviams naštą, kuri atsiranda teikiant duomenis agentūrai.

Asociacija siūlo numatyti SSVA galimybę gauti duomenis iš kitų valstybės registrų bei duomenų bazių (Juridinių asmenų registro, Gyventojų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio fondo valdybos valdomos duomenų bazės).

Tokiu būdu laikytis principo, kad valstybės institucijos neturėtų reikalauti iš verslo tos informacijos, kurią jos gali gauti iš kitų valstybės institucijų.