LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Viešųjų pirkimų tarnybai

Asociacija prašo atkreipti institucijų dėmesį, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba išsakė aiškią poziciją, jog sutartys, kuriose nėra numatytas kainų indeksavimas, gali būti keičiamos LR viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. T.y. šiuo pagrindu gali būti indeksuojamos kainos jau pasirašytose sutartyse ir rangovai turi teisę kreiptis į perkančiąsias organizacijas dėl sutarties pakeitimo.

Tačiau praktikoje į rangovų prašymus dėl kainų indeksavimo ir sutarčių keitimo perkančiosios organizacijos reaguoja vangiai, ieško dirbtinių teisinių argumentų to nedaryti.

Asociacijos nuomone, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų užkirsti kelią nesąžiningam perkančiųjų organizacijų vengimui indeksuoti kainas.

Taip pat asociacija prašo numatyti galimybę rangovams nepasirašyti sutarties, neprarandant sutarties sudarymo garantijos, prieš karinį konfliktą laimėtuose konkursuose, kuriuose pasiūlymai buvo pateikti senomis kainomis, o sutartys dar nepasirašytos.

LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui

LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui

Asociacija prašo atkreipti dėmesį į kritinę situaciją statybos sektoriuje, kuri susidarė dėl karinio konflikto Ukrainoje bei ekonominių sankcijų, kurios pritaikytos Rusijai ir Baltarusijai. Sektoriuje staigiai didėja visų pagrindinių medžiagų kainos (kai kurių medžiagų kaina padidėjo dvigubai), tačiau statybos darbų viešojo pirkimo sutartyse nėra numatyta adekvataus kainų indeksavimo galimybė, be to užsakovai nėra suformavę finansinio rezervo padidėjusių statybos kaštų finansavimui. Todėl rangovai negali įvykdyti jau sudarytų sutarčių, taip pat negali pasirašyti sutarčių senomis kainomis dar prieš karinį konfliktą laimėtuose konkursuose.

Ypač svarbus klausimas - iš kur perkančiosioms organizacijoms gauti lėšų kainų padidėjimui finansuoti. Perkančiosios organizacijos, kurios metiniuose planuose turi dar nepradėtų statybos objektų, galėtų atsisakyti kurio nors ateities objekto tam, kad užbaigti jau pradėtus objektus. Tačiau tam yra reikalingos teisinės procedūros.

Kai kurių perkančiųjų organizacijų metiniuose planuose nėra nepradėtų objektų, todėl neįmanoma finansavimo klausimo spręsti atsisakant nuo ateities objektų. Tokioms sutartims finansuoti būtina valstybės lygiu suformuoti finansinį rezervą bei nustatyti jo panaudojimo tvarką.

Asociacija prašo organizuoti šių klausimų aptarimą jungtiniame komitetų posėdyje skubos tvarka, pakviečiant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos bei statybos sektoriaus asociacijų atstovus.

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį, kad statybos rinkoje yra poreikis, kad BIM specialistai turėtų oficialų dokumentą, patvirtinantį jų gebėjimą dirbti statybose, kuriose taikomas BIM.

Nuo 2022 m.  kovo 1 d. statybos darbų viešuosiuose pirkimuose privalomai taikomas BIM, todėl dokumento, kuris patvirtintų BIM specialisto žinias, poreikis tampa dar aktualesnis.

Asociacija siūlo numatyti BIM žinių vertinimo galimybę atestuojamiems vadovams, kai jie to pageidauja. Toks reguliavimas skatintų atestuojamus vadovus įgyti BIM srities žinių, tačiau nesukurtų sektoriui administracinės naštos, nes BIM žinių vertinimas būtų pasirenkamas, o ne privalomas.

Jeigu vadovas pasirenka BIM žinių vertinimą ir išlaiko egzaminą, apie tai atskirai pažymima atestate ir registre. BIM žinių vertinimas būtų atliekamas kaip sudėtinė profesinių žinių vertinimo dalis bendra STR‘e numatyta tvarka.