Dėl garantinių terminų
KADA |
2025 m. kovo mėn. |
KAM |
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai |
DĖL |
Garantinių terminų |
APRAŠYMAS |
Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį, kad šiuo metu taikomas statinio garantinių terminų skaičiavimo algoritmas yra neteisingas ir nelogiškas. Laikančioms konstrukcijos, jeigu jos nėra paslėptos, taikomi tik 5 metai. Kokiam nors mažareikšmiam apdailos elementui, jeigu jis yra paslėptas, taikoma 10 metų. Kokiam nors mažareikšmiam apdailos elementui, jeigu jis turi tyčia paslėptų (nors ir nedidelių) defektų, taikoma 20 metų. Tokiu būdu turime paradoksalią situaciją, kuomet mažareikšmiam statinio elementui, kuris pagal savo prigimtį tarnauja ir susidėvi pvz. per 5 metus, bus taikomas 2-4 kartus ilgesnis garantinis terminas nei nepaslėptoms laikančiosios konstrukcijoms. Šiuo metu esantis ilgiausiojo (t.y. 20 metų) garantinio termino taikymas ne pagal statinio elemento pobūdį, o pagal defekto tyčinio paslėpimo faktą, apskritai neturi jokio technologinio pagrindimo. Tai savotiška „bausmės“ rangovui forma už tai, kad defektas buvo paslėptas tyčia, nepriklausomai nuo to, kokia yra to defekto statybinė reikšmė. Be to, mažai tikėtina, kad 20 metų trukmės garantija būtų įgyvendinama praktiškai, ypač kai rangovu yra individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo. Atskirai paminėtinas į statinius montuojamų įrenginių garantinių terminų klausimas. Tokiems įrenginiams taikomas bendras viso statinio 5 metų terminas, nes jie tampa statinio dalimi, nors gamintojas suteikia tik 2 metų garantiją. Tokiu būdu iš rangovo reikalaujama garantijos, kurios net įrenginių gamintojas nesuteikia. Tačiau toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi gamintojai ir tiekėjai nesuteikia tokių garantinių terminų, be to, dažnai yra ir nelogiškas, kadangi tam tikrų įrengimų ar medžiagų eksploatacijos laikas yra žymiai trumpesnis. Tokiu būdu jeigu įrangos sugedimo atveju užsakovas nori pasinaudoti 5 metų garantija įrangai, kuriai tiekėjas (gamintojas) suteikė tik 2 metų garantiją, rangovas turi savo lėšomis finansuoti tariamos garantijos įgyvendinimą, nes tiekėjas (gamintojas) įrenginį remontuoja arba keičia jau pogarantiniu principu, t.y. už papildomą mokestį. Tai žinodamas, rangovas yra priverstas iš anksto į darbų kainą įtraukti 5 metų garantijos įgyvendinimo kaštus, tokiu būdu už tariamą 5 metų garantiją galutiniame rezultate sumoka užsakovas. Asociacijos nuomone, statinio garantinių terminų skaičiavimo algoritmas turi būti grindžiamas statinio elemento statybine reikšme, t.y.:
Sutartimi tarp rangovo ir užsakovo gali būti nustatyti ilgesni terminai. |
Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos pakeitimo projekto
KADA |
2025 m. kovo mėn. |
KAM |
Viešųjų pirkimų tarnybai |
DĖL |
Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos pakeitimo projekto |
APRAŠYMAS |
Asociacijos nuomone, viešuosiuose pirkimuose dažniausiai perkami sudėtingi statybos darbai, kurių atlikti vienas rangovas negali, t.y. viešajame pirkime dažniausiai dalyvauja tiekėjų grupė, veikianti jungtinės veikos sutarties (JVS) arba genrangos-subrangos pagrindais. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali (bet neprivalo) reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Taigi, jeigu perkančioji organizacija tokio reikalavimo nenustatė, gali būti, jog tiekėjų grupėje generalinis rangovas arba pagrindinis JVS partneris jokių darbų pats neatlikinės, o tik organizuos visą statybą bei suteiks visam darbų rezultatui kokybės garantiją. Konkrečius darbus atlikinės subrangovai arba mažesnieji JVS partneriai. Asociacijos nuomone, esant tokiai situacijai svarbu, kad genrangovas arba pagrindinis JVS partneris turėtų statybos organizavimo patirtį, o ne konkrečių darbų atlikimo patirtį. Konkrečių darbų atlikimo patirtis tokioje situacijoje yra reikalinga subrangovams ir mažesniesiems JVS partneriams, kurie betarpiškai atlikinės darbus (visi subrangovai ir JVS partneriai turi būti atskleisti pasiūlymo pateikimo metu). Kvalifikacijos reikalavimą, jog rangovas turi būti savo jėgomis atlikęs tam tikrus darbus, asociacija siūlo koreliuoti su aukščiau minėta VPĮ nuostata, t.y. šį kvalifikacijos reikalavimą taikyti rangovui, kuris betarpiškai atlikinės darbus.
Asociacijos nuomone, tebevykdomoje sutartyje tarpiniai darbų aktavimai yra atliekami tarpinių atsiskaitymų organizavimo tikslu. Tačiau statybos užbaigimo procedūros dar nėra atliktos, visas objektas nėra perduotas užsakovui ir tebėra rangovo žinioje, kokybės garantijų skaičiavimas neprasidėjo, užsakovas neturėjo galimybės eksplotacijos būdu įsitikinti atliktų darbų tinkamumu. Todėl užsakovo pažyma, kad tebevykdomojo sutartyje darbų atlikimas yra tinkamas, bus sąlygiška, nes užsakovas neturėjo visapusiškos galimybės įsitikinti atliktų darbų tinkamumu.
Asociacija siūlo maksimaliai detalizuoti šias nuostatas, paliekant perkančiosioms organizacijoms kiek įmanoma mažesnes interpretavimo galimybes, tokiu būdu sumažinant ginčų atsiradimo prielaidas bei žmogiškojo faktoriaus įtaką.
Asociacija siūlo maksimaliai detalizuoti šias nuostatas, paliekant perkančiosioms organizacijoms kiek įmanoma mažesnes interpretavimo galimybes. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad į darbus yra įskaičiuojamos medžiagos ir įrengimai bei statybvietės įrengimo išlaidos. Taip pat į darbus gali būti įskaičiuojamos paslaugos, kurios pačios savaime nors ir nėra statybos darbai, tačiau turėjo būti suteiktos, jei to reikia darbų atlikimui (pvz. statybinių tyrimų paslaugos). |
Dėl Statybos kodekso projekto #3
KADA |
2025 m. kovo mėn. |
KAM |
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai |
DĖL |
Statybos kodekso projekto |
APRAŠYMAS |
Asociacija pateikė pasiūlymus dėl STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ perkėlimo į Statybos kodesą apimties, kadangi statybos techninių reglamentų perkėlimas yra vienas esminių klausimų, rengiant Statybos kodeksą. Asociacijos nuomone, šis STR buvo parengtas kaip savotiška „atmintinė“ rangovams ir statybos vadovams, todėl jame daug nuostatų, kurios: dubliuoja Statybos įstatymą arba dubliuojasi tarpusavyje; plečiamai detalizuoja Statybos įstatymą, nors pastarasis nenumatė tokios galimybės; yra tik informacinės, t.y. daro nuorodas į kitus teisės aktus, bet pačios nieko nereguliuoja. Tačiau teisės aktas neturėtų būti rengiamas kaip „atmintinė“ (tai neatitinka teisėkūros principų) - šią funkciją atlieka gairės ar rekomendacijos, bet ne teisės aktai. Asociacijos nuomone, atsisakius „atmintinėms“ būdingo turinio, o esmines šio STR nuostatas perkėlus į Statybos kodeksą, poįstatiminiame akte galėtų likti:
Asociacijos nuomone, taip pat būtina kartu su kodeksu parengti gaires ar rekomendacijas, kad į jas iškelti „atmintinėms“ būdingą turinį iš statybos techninių reglamentų. |
Puslapis 1 iš 2