Apie Darbuotojų saugos ir sveikatos bei Statybos įstatymų pakeitimus, kurie iš esmės pakeitė atsakomybės už darbuotojų saugą statybvietėse modelį, vis dar žino ne visi statybų rinkos dalyviai, praneša Lietuvos statybininkų asociacija (LSA).

„Tai kelia riziką, nes nelaimingų atsitikimų statistika statybose išlieka aukšta – net trečdalis mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl nepakankamo darbuotojų paruošimo dirbti saugiai, asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimo ir nepakankamos saugos kontrolės“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

   Atsakomybės dalis ir koordinavimas perkeltas statytojui

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d., kai statybvietėje dirba daugiau nei vienas rangovas, statytojas arba statinio statybos valdytojas privalo paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių ir užtikrinti, kad jo pareigos būtų vykdomos. Jei koordinatorius nepaskiriamas arba jo nurodymai ignoruojami, statytojas prisiima subsidiarią atsakomybę.

Įstatymas numato galimybę administracine tvarka bausti tiek statytoją, tiek saugos ir sveikatos koordinatorių, jei darbuotojams nesudaromos saugios darbo sąlygos. Bauda už nepaskirtą koordinatorių siekia nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad naujoji pareiga taikoma ir individualių namų statytojams, samdantiems kelis savarankiškai dirbančius meistrus.

„Jeigu statote, pavyzdžiui, 200 kv. metrų namą ir atskirai samdote stogdengius bei mūrininkus, jums galioja tokios pačios darbuotojų saugos prievolės kaip ir dideliems statybos projektams“, – primena LSA prezidentas.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, beveik pusė rimtų darbuotojų saugos pažeidimų nustatoma mažose – iki 300 kv. metrų – statybvietėse.

   Atsakomybės perduoti rangovui – nebegalima

LSA prezidentas D. Gedvilas pabrėžia, kad rinkoje vis dar vyrauja klaidingas požiūris, jog už darbuotojų saugą atsako tik rangovas.

„Dažnas statytojas šiandien klausia: ar galiu perduoti visą darbuotojų saugą rangovui? Atsakymas paprastas – nebegalite. Įstatymas aiškiai pasako, kad atsakomybės dalis  lieka statytojui – užsakovui. Todėl būtina pasirūpinti profesionaliu saugos ir sveikatos koordinatoriumi bei rangovais, kurie turi realiai apmokytus darbuotojus“, – sako D. Gedvilas.

Saugos ir sveikatos koordinatorius privalo spręsti techninius ir organizacinius klausimus, planuoti darbų eigą, koordinuoti rangovų, subrangovų ir savarankiškai dirbančių asmenų veiklą. Nustačius pažeidimus, jis privalo nedelsdamas stabdyti pavojingus darbus ir apie tai informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

   Nuo „parašo žurnale“ – prie realių įgūdžių

„Dar vis galvojame, kad saugiai dirbti užtenka parašo instruktavimo žurnale. Jei norime turėti mažiau nelaimių, turime pradėti elgtis kaip skandinavai – mokyti žmones ne iš knygų, o realiose situacijose, nuosekliai atnaujinant jų žinias ir įgūdžius. Tik tada saugus darbas taps įpročiu, o ne formaliu punktu“, – pabrėžia D. Gedvilas.

Siekiant darbdavių ir mokymo organizacijų vykdomą formalų darbuotojų instruktavimą pakeisti realiais, praktika grįstais, mokymais, LSA kartu su VDI pradėjo statybos sektoriaus darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) mokymo organizacijų akreditavimą.

Akredituotos įstaigos, atitinkančios LSA nustatytus reikalavimus, gali mokyti statybos darbuotojus ir vertinti jų saugaus darbo kompetencijas pagal 14 patvirtintų programų. Akreditacijas jau įgijo 4 organizacijos (https://statreg.lt/lt-lt/page/saugus-darbas).

Naujoji sistema kuriama pagal Skandinavijos modelį. Kaip ir Švedijoje ar Norvegijoje, darbuotojai bus mokomi pagal vieningas programas, jų teorinės ir praktinės žinios bus tikrinamos, o kompetencijos registruojamos registre STATREG.

„Tokios sistemos kaip ID06 Švedijoje ar „Sikkerhetskort“ Norvegijoje jau seniai yra privalomos, norint dirbti statybvietėse ar dalyvauti viešuosiuose ir privačiuose konkursuose. Jose vienoje vietoje sujungiama informacija apie darbuotojų saugą, darbo laiką, įmonės registraciją, mokesčius ir darbuotojo legalumą“, – sako D. Gedvilas.

LSA atkreipia dėmesį, kad Skandinavijoje kryptingas mokymas ir griežta saugos kultūra leido reikšmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, o Lietuvoje mirtinų nelaimių santykis su dirbančiųjų skaičiumi vis dar beveik dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje.

   Saugos reikalavimai – ir viešuosiuose pirkimuose

Pasak D. Gedvilo, siekiant realių pokyčių, reikalavimas, kad darbuotojai būtų apmokyti akredituotose mokymo organizacijose, galėtų tapti ir kvalifikaciniu kriterijumi viešųjų pirkimų konkursuose.

„Tai būtų aiškus signalas rinkai, kad saugus darbas statybose yra ne pasirinkimas, o būtinas standartas“, – pabrėžia LSA prezidentas.