LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija pritaria siekiui mažinti biurokratinę naštą bei skatinti investicijas, tačiau nepritaria įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis įteisinama galimybė pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento (SLD) ir nepranešus apie statybos pradžią.
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) neturėtų būti vertinamas tik kaip biurokratinė našta – jis atlieka dvi esmines funkcijas, užtikrinančias tiek investuotojų, tiek visuomenės interesų apsaugą.
Pirma, SLD yra valstybės garantas statytojui, jog planuojama statyba yra galima, atitinka esminius reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų. SLD išdavimas yra kontrolės procedūra, kurios metu valstybė patikrina, ar projektas neprieštarauja viešosios tvarkos, saugumo, sveikatos ar kitų svarbių interesų apsaugos principams. Atsisakius šios procedūros, investuotojui vis tiek išliktų pareiga laikytis visų taikomų reikalavimų, tačiau jų įgyvendinimo rizika ir atsakomybė būtų perkelta pačiam statytojui, projektuotojams ir ekspertams.
Abejotina, ar esant reikšmingoms klaidoms bei žalos atveju, konsultantai ar projektuotojai (kurių civilinė atsakomybė dažnai apdrausta tik minimalioms sumoms) sugebės padengti galimus nuostolius, kurie investuotojui gali siekti milijonus eurų. Statybos metu kilus ginčams dėl reikalavimų laikymosi, nukentėtų ir rangovai, nes būtų stabdomi mokėjimai, atsirastų papildomos prastovų, konservavimo ir statybos sustabdymo išlaidos. Tokiu būdu mažėtų visų statybos proceso dalyvių teisinis saugumas.
„Statybą leidžiantis dokumentas nėra vien tik biurokratinė procedūra – tai esminė valstybės garantija, užtikrinanti, kad projektas nepažeis viešųjų interesų. Atsisakius SLD, visa atsakomybė už teisėtumą ir galimas klaidas atitenka pačiam statytojui, projektuotojams ar konsultantams, tačiau kyla rizika, kad jų civilinės atsakomybės draudimas nepadengtų galimos milijoninės žalos“, – sako Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Antra, SLD atlieka svarbią viešųjų interesų apsaugos funkciją. Dauguma stambių projektų, ypač laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), priskiriami ypatingiesiems statiniams, kurių statyba ir eksploatavimas pasižymi padidintu pavojingumu. Tokiems projektams taikomos specialios procedūros pagal Statybos įstatymo 4–6 straipsnius, kurios užtikrina viešųjų interesų apsaugą. Atsisakius šių procedūrų, didėja rizika, kad viešieji interesai nebus tinkamai apsaugoti.
Lietuvos statybininkų asociacijos nuomone, jeigu dėl SLD išdavimo procedūros stringa statybų, investicijų ar verslo veiklos pradžia, būtina tobulinti pačią SLD išdavimo tvarką, o ne atsisakyti šio esminio dokumento. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai jau optimizavo SLD išdavimo procesą. Jeigu dabartiniai terminai vis dar laikomi per ilgais, siūlome stambiems projektams ar LEZ teritorijose nustatyti trumpesnius SLD išdavimo terminus bei pareigą savivaldybėms tokius prašymus nagrinėti prioriteto tvarka, nelaukiant bendros eilės.
Įstatymo projekto autoriai siūlo pereiti nuo vieno kraštutinumo – pakankamai ilgos SLD išdavimo procedūros – prie kito kraštutinumo, visiškai atsisakant SLD reikalavimo. Asociacijos nuomone, tvari investuotojų, statybos dalyvių ir viešųjų interesų pusiausvyra gali būti pasiekta ne atsisakant SLD, bet trumpinant jo išdavimo terminus ir numatant prioritetą strategiškai svarbiems projektams.
