KADA 2020 m. birželio mėn.
KAM Lietuvos bankui
DĖL Standartinių civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygų bei civilinės atsakomybės draudimo duomenų bazės
APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė dėmesį, kad draudikai taiko skirtingas privalomojo statybos dalyvių (rangovų, projektuotojų, techninių prižiūrėtojų ir kt.) civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygas, bet ne visos sąlygos yra sąžiningos draudėjų atžvilgiu. Asociacijos nuomone, tai atvejais, kai  draudimas yra privalomasis, valstybės vaidmuo reguliuojant draudimo sąlygas turėtų būti didesnis, t.y. standartines sąlygas turėtų parengti patvirtinti atsakinga valstybės institucija. Tokiu būdu užtikrinti maksimalų sutarčių sąlygų sąžiningumą, aiškumą bei interesų pusiausvyrą.

 

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų bazės, kuri būtų viešai prieinama ir kurioje suinteresuoti asmenys galėtų gauti konsoliduotą informaciją apie statybos dalyviams išduotus draudimus. Tokia duomenų bazė sudarytų prielaidas visiems suinteresuotiems asmenims (užsakovams, perkančiosioms organizacijos, statybos dalyviams, draudikams, kontroliuojančioms institucijoms) operatyviai prieiti prie duomenų. Atsirastų geresnės sąlygos organizuoti statybos sektoriaus viešuosius pirkimus, užtikrinti sąžiningą statybos dalyvių konkurenciją.

 

KADA 2020 m. birželio mėn.
KAM LR Aplinkos ministerijai
DĖL STR „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 
APRAŠYMAS

Asociacija iš esmės neprieštarauja Aplinkos ministerijos pasiūlymui įteisinti savarankiškai funkcionuoti galinčios statinio dalies statybos užbaigimo galimybę.

 

Papildomai asociacija siūlo grąžinti anksčiau galiojusią statybos užbaigimo tvarką, pagal kurią daugiabučių namų statyba galėjo būti užbaigiama tik atlikus pilną butų apdailą. Statybos užbaigimas tik atlikus pilną butų apdailą yra teisingesnis dėl eilės priežasčių: „šešėlio“ sumažinimas naujos statybos butų įrengimo rinkoje, tokiu būdu padidinant valstybės biudžeto pajamas, apdailos darbų kokybės garantijų formalizavimas ir kt.

 

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad rangovai dažnai susiduria su situacija, kai statybos darbų atlikimo metu nustatomi techninio projekto trūkumai, kuriuos būtina pašalinti, kad būtų galima vykdyti statybos darbus. Civilinio kodekso 6.659 straipsnis nustato, kad šiais atvejais rangovas turi kreiptis į užsakovą. Tokia kodekso nuostata yra logiška, kadangi projektavimo paslaugas užsakė ir apmokėjo užsakovas, o ne rangovas, todėl tik užsakovas gali reikalauti iš projektuotojo pataisyti projektą. Rangovas neturi jokių sutartinių santykių su projektuotoju, todėl negali tiesiogiai kreiptis į projektuotoją ir duoti jam imperatyvius nurodymus. Tačiau statybos techniniame reglamente „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ yra numatytas kitoks reguliavimas, kuris prieštarauja Civiliniam kodeksui ir iškraipo Statybos įstatyme nustatytus statybos dalyvių tarpusavio ryšių principus.

 

KADA 2020 m. birželio mėn.
KAM Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK)
DĖL Statybos darbų viešųjų pirkimų sklandaus įgyvendinimo
APRAŠYMAS

Asociacija pateikė siūlymus statybos darbų viešųjų pirkimų tobulinimui, siekiant sukurti prielaidas skaidrinti viešuosius pirkimus, mažinti sustabdytų pirkimų bei neužbaigtų sutarčių mastą, spręsti kitas viešųjų pirkimų ir sektoriaus problemas. 

 

Asociacija siūlo tokius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus arba imperatyvios sąlygas pirkimo sutarčiai:

 

1. Reikalauti, kad projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur projektavimas būtų atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus. BIM sudaro prielaidas didinti projektavimo kokybę, sąmatų išsamumą ir tikslumą, statybos procesų valdymo kokybę, o visa tai kartu didina statybos skaidrumą, sumažina manipuliacijų su sąmatomis, kainomis ir

papildomais darbais galimybę.

 

2. Reikalauti, kad visuose statybų objektuose būtų naudojamas tik Elektroninis statybos darbų žurnalas.

Elektroninis žurnalas sudaro prielaidas stebėti statybos procesą online principu, atsekti tikrąją įrašų datą, operatyviai surasti ir naudoti statybos informaciją, didinti statybos procesų valdymo kokybę, statybos skaidrumą, sumažinti manipuliacijų galimybę.

 

3. Reikalauti, kad rangovas įrodytų, ar turi kompetentingus darbuotojus.

Viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Netikrinant, ar rangovas turi kompetentingų darbuotojų, rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Tai iškraipo teisingą konkurenciją, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės.

 

4. Viešųjų pirkimų procedūrose būtina kelti techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus: papildyti minimaliu kvalifikuotų darbininkų skaičiumi; nustatyti minimalų turimų kvalifikuotų darbininkų skaičių pagal numatomų įgyvendinti projektų vertes; patikslinti tiekėjo privalomą patirtį per paskutinius 3 metus.

 

5. Reikalauti, kad rangovas vestų darbo laiko statybvietėje apskaitą.

Tai sudaro prielaidas atsekti darbo išteklių sąnaudų informaciją, mažinti „šešėlį“, didinti statybos skaidrumą.

 

6. Reikalauti, kad gen.rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 30 proc. darbų.

Kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos, todėl gen.rangovas turėtų atlikti bent dalį darbų. Priešingu atveju jis yra panašus į statybos valdytoją. Be to, nesant tokio reikalavimo, vienas rangovas (ar rangovų grupė) gali laimėti daug viešųjų pirkimų, nors realiai darbų atlikti net neketina ir darbams persamdo subrangovus. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus.

 

7. Reikalauti, kad pasiūlymuose iš bendro kainos būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai ir pasiūlymą galima būtų įvertinti atskirai be šių išlaidų.

Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai provokuoja mažinti išlaidas darbų saugai, kadangi jų įvertinti užsakovas negali. Vertinant išlaidas darbų saugai, būtų skatinamos sąžiningos ir patikimos įmonės, užkertama galimybė nesąžiningai konkuruoti mažinant būtinąsias išlaidas darbų saugai.

 

8. Reikalauti, kad rangovai atskleistų pelno maržą, ir atmesti pasiūlymą, jeigu pelno marža yra mažesnė nei 10 proc. objekto vertės.

Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės neadekvačiai sumažina pelno maržą ir tikisi užsakymo laimėjimo atveju uždirbti iš papildomų darbų, o nesąžiningos įmonės net neketina atlikti darbų ir siekia tik gauti avansą. Vertinant pelno maržą, būtų užkertama manipuliacijų galimybė, skatinamos sąžiningos įmonės.

 

9. Vertinti rangovo mokamo darbo užmokesčio vidurkį (ekonominio skatinimo kriterijus).

Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę“ ekonomiką. Vertinant darbuotojams mokamą darbo užmokestį, būtų skatinamos sąžiningos įmonės, kartu mažinamas „šešėlis“. 

 

10. Prieš vykdant pirkimus, visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu. 

Statybos darbų viešieji pirkimai dažnai neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno rangovo, kuris sutiktų atlikti darbus už perkančiosios organizacijos nustatytą realybės neatitinkančią kainą. 

 

11. Vertinant pasiūlymus, taikyti ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos principą.  

Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones rizikuoti apsiimant darbus už neadekvačiai numažintą kainą. Nesugebėdamos įvykdyti finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neužbaigtas vykdyti sutartis.  

Apskritai, statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai nekuria prielaidų investicijoms ir inovacijoms sektoriuje, neskatina sektoriaus plėtros, naujų darbo vietų kūrimo, darbo užmokesčio augimo, be to tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę“ ekonomiką