KADA 2019 m. rugpjūčio mėn.
KAM

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

LR Finansų ministerijai

DĖL Maksimalių dienpinigių dydžių
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo įvertinti galimybę eksportuojančioms (darbuotojus į užsienį komandiruojančioms) įmonėms padidinti neapmokestinamą dienpinigių dydį, vertinant tai kaip eksportuojančių įmonių konkurencingumo didinimo priemonę, eksporto skatinimo priemonę ir kartu biudžeto pajamų didinimo, per įmonių pritrauktus užsakymus, priemonę.

Lietuvos statybos įmonės užsienyje yra konkurencingos pagrinde dėl mažesnių darbo užmokesčio išlaidų. Nustatydama maksimalias neapmokestinamų dienpinigių ribas valstybė siekia, kad dienpinigiais nebūtų piktnaudžiaujama, mokant juos vietoje darbo užmokesčio ir tokiu būdu išvengiant apmokestinimo. Tačiau valstybė neįvertina, kiek biudžetui pajamų duoda eksportuojančios įmonės, kurios sugeba gauti užsakymus tik dėka mažesnių darbo užmokesčio išlaidų. Tokiu būdu susidaro klaidingas įspūdis, kad neapmokestinamų dienpinigių ribojimas yra valstybei vienareikšmiškai naudingas.

 

KADA 2019 m. rugpjūčio mėn.
KAM Lietuvos pramoninkų konfederacijai 
DĖL LR Darbo kodekso pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija nepritaria darbo užmokesčio mokėjimo grynaisiais pinigais ribojimui.

Su šešėline ekonomika daugiausiai yra susiję "neoficialūs" mokėjimai grynaisiais, t.y. kurie niekur neapskaitomi (buhalteriniais ar kitokiais dokumentais neužfiksuojami). Tokiems mokėjimams projekte nustatyti apribojimai jokios įtakos nedarys, todėl šešėlinės ekonomikos problemų neišspręs.

Be to, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas sukels nepatogumų vietovėse, kur nėra banko skyrių ir bankomatų (pinigų išgryninimui) arba neprieinama el. bankininkystė (darbo užmokesčio pervedimui), t.y. kaimo vietovėse. Todėl apribojimai gali paskatinti "neoficialius mokėjimus".

 

KADA  2019 m. kovo mėn.
KAM  LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL  LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo įvertinti gerosios užsienio praktikos pritaikymo galimybes, siekiant optimizuoti statybos sektoriaus darbuotojų darbų saugos organizavimą įmonėse.

Šiuo metu darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, teisingesnis reguliavimas būtų, jeigu mokymasis būtų darbuotojo pareiga, o darbdaviui liktų tik instruktavimas.  

Darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga. Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus pagal skirtingas programas, priklausomai nuo to, kokius statybos darbus darbuotojas dirbs, kokius įrankius, mechanizmus ir medžiagas naudos.

Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos reikalavimus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, teisingiau paskirstytų tarp šalių administracinę naštą ir padėtų optimizuoti darbų saugos organizavimą statybvietėse.