KADA 2019 m. gruodžio mėn.
KAM LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai
DĖL Pirkimui skirtų lėšų atskleidimo viešųjų pirkimų procedūrose
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

 

KADA 2019 m. lapkričio mėn.
KAM Viešųjų pirkimų tarnybai
DĖL Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdų
APRAŠYMAS

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

 

KADA 2019 m. spalio mėn.
KAM LR Teisingumo ministerijai
DĖL LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

 

 

KADA 2019 m. spalio mėn.
KAM LR Vidaus reikalų ministerijai
DĖL LR Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

 Asociacija nepritaria, kad viešojo administravimo įgaliojimai nebebus suteikiami asociacijoms. Tokia nuostata prieštarauja iki šiol valstybės deklaruotai politikai, kad valstybė turėtų atsisakyti funkcijų, kurias gali vykdyti verslas arba verslo savireguliacijos struktūros; kad valstybės institucijų veikla turi būti optimizuojama; kad naujos valstybinės organizacijos steigiamos tik jeigu norimų tikslų nėra galimybės pasiekti kitomis priemonėmis.

Asociacija nepritaria, kad valstybė pasirinko ne demokratinei valstybei būdingą viešojo administravimo politiką, grindžiamą pasirtikėjimu ir bendradarbiavimu su verslo bendruomene, bet galios telkimo valstybės rankose politiką.

 

KADA 2019 m. spalio mėn.
KAM LR Finansų ministerijai
DĖL

Mokestinių teisės aktų pakeitimo projektų (LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projekto, LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 "Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo" pakeitimo projekto ir kt.)

APRAŠYMAS

Asociacija nepritaria mokesčių didinimui ir siūlo valstybės biudžeto klausimus spręsti ne didinant mokesčius, bet optimizuojant valstybės funkcijas ir išlaidas, teisingiau reguliuojant dideles pajamas duodančias veiklas bei paimant lėšas iš "šešėlinės" ekonomikos, t.y.:

1. Teisingiau reglamentuoti veiklos su verslo liudijimais tvarką.

Dideles pajamas duodančios veiklos (pvz.: statyba, išskyrus smulkius remonto darbus) neturėtų būti vykdomos su verslo liudijimais, taip išvengiant realaus pajamų apmokestinimo.

2. Optimizuoti viešųjų pirkimų procedūras.

Viešųjų pirkimų procedūrų optimizavimas statybos sektoriuje – tai tinkamas kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų parinkimas, rangovų darbuotojų kompetencijų tikrinimas, teisingas skaičiuojamosios kainos nustatymas, mažiausios kainos kriterijaus išgyvendinimas. Šie veiksmai į viešuosius pirkimus pritrauktų patikimus rangovus, todėl ženkliai sumažėtų neįvykusių pirkimų, neįvykdytų sutarčių, bankrutavusių rangovų, broko, skundų, ginčų ir kitų problemų. Visa tai leistų sutaupyti nemažai valstybės lėšų.

3. Atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų, kurias gali vykdyti verslas.

Įvertinti galimybę atskirais atvejais suteikti asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimus, skatinant verslo savivaldą ir suvireguliaciją. Tokiu būdu sumažinti darbo krūvį ir išlaidų poreikį valstybės institucijoms.

4. Peržiūrėti sričių, kurios "šešėlis" yra didžiausias, reglamentavimą.

Statybos sektoriuje tai apima: fizinių asmenų individualios veiklos sričių siaurinimą, paliekant tik smulkaus remonto darbus: viešųjų pirkimų už mažiausią kainą įšgyvendinimą; rangovų darbuotojų darbo užmokesčio vertinimą viešuosiuose pirkimuose, vertinant už paskutinius 1 metus.

 

KADA 2019 m. rugpjūčio mėn.
KAM

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

LR Finansų ministerijai

DĖL Maksimalių dienpinigių dydžių
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo įvertinti galimybę eksportuojančioms (darbuotojus į užsienį komandiruojančioms) įmonėms padidinti neapmokestinamą dienpinigių dydį, vertinant tai kaip eksportuojančių įmonių konkurencingumo didinimo priemonę, eksporto skatinimo priemonę ir kartu biudžeto pajamų didinimo, per įmonių pritrauktus užsakymus, priemonę.

Lietuvos statybos įmonės užsienyje yra konkurencingos pagrinde dėl mažesnių darbo užmokesčio išlaidų. Nustatydama maksimalias neapmokestinamų dienpinigių ribas valstybė siekia, kad dienpinigiais nebūtų piktnaudžiaujama, mokant juos vietoje darbo užmokesčio ir tokiu būdu išvengiant apmokestinimo. Tačiau valstybė neįvertina, kiek biudžetui pajamų duoda eksportuojančios įmonės, kurios sugeba gauti užsakymus tik dėka mažesnių darbo užmokesčio išlaidų. Tokiu būdu susidaro klaidingas įspūdis, kad neapmokestinamų dienpinigių ribojimas yra valstybei vienareikšmiškai naudingas.

 

KADA 2019 m. rugpjūčio mėn.
KAM Lietuvos pramoninkų konfederacijai 
DĖL LR Darbo kodekso pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija nepritaria darbo užmokesčio mokėjimo grynaisiais pinigais ribojimui.

Su šešėline ekonomika daugiausiai yra susiję "neoficialūs" mokėjimai grynaisiais, t.y. kurie niekur neapskaitomi (buhalteriniais ar kitokiais dokumentais neužfiksuojami). Tokiems mokėjimams projekte nustatyti apribojimai jokios įtakos nedarys, todėl šešėlinės ekonomikos problemų neišspręs.

Be to, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas sukels nepatogumų vietovėse, kur nėra banko skyrių ir bankomatų (pinigų išgryninimui) arba neprieinama el. bankininkystė (darbo užmokesčio pervedimui), t.y. kaimo vietovėse. Todėl apribojimai gali paskatinti "neoficialius mokėjimus".

 

KADA  2019 m. kovo mėn.
KAM  LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL  LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo įvertinti gerosios užsienio praktikos pritaikymo galimybes, siekiant optimizuoti statybos sektoriaus darbuotojų darbų saugos organizavimą įmonėse.

Šiuo metu darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, teisingesnis reguliavimas būtų, jeigu mokymasis būtų darbuotojo pareiga, o darbdaviui liktų tik instruktavimas.  

Darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga. Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus pagal skirtingas programas, priklausomai nuo to, kokius statybos darbus darbuotojas dirbs, kokius įrankius, mechanizmus ir medžiagas naudos.

Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos reikalavimus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, teisingiau paskirstytų tarp šalių administracinę naštą ir padėtų optimizuoti darbų saugos organizavimą statybvietėse.