LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-5178, kuriuo siekiama atsisakyti sektorinių profesinių komitetų dalyvavimo trumpųjų studijų poreikio nustatymo procese. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuomone, siūlomos nuostatos nepagrįstai panaikina galimybes pagal nustatytą tvarką valstybei, darbdaviams ir mokymo įstaigoms ieškoti sutarimo dėl V lygio meistrų poreikio, jiems reikalingų žinių ir kompetencijų bei sprendimo, kas yra atsakingas už šių specialistų parengimą. 

„Siūlomos nuostatos devalvuoja didelių bendrų pastangų dėka pradėjusių realiai veikti sektorinių profesinių komitetų ir sukurtų bei patvirtintų profesinių standartų vaidmenį visoje švietimo sistemoje. Įstatymo projektas nepagrįstai panaikina darbdavių tiesioginį dalyvavimą nustatant V lygio specialistų poreikį ir pageidaujamą kokybę, kadangi siūloma atsisakyti sektorinių profesinių komitetų dalyvavimo trumpųjų studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių sąrašo rengimo procese. Tokie pokyčiai neskatina švietimo sistemos pažangos“, - argumentuoja Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius.

Pažymėtina, jog šiandien daugumoje sektorių V lygio specialistai yra darbininkų inteligentija. Tai – meistrai, kurie žinias ir gebėjimus yra sukaupę per daugelį mokymų ir ilgametį darbą. Tokiais specialistais darbdaviai labiausiai pasitiki, tačiau įstatymo projekte nepagrįstai siūloma juos pakeisti tik trumpąsias studijas baigusiais asmenimis, neturinčiais jokios patirties.

Tokią pačią nuomonę išreiškė ir kitos darbdavių asociacijos. Nors šiandien egzistuoja bent du sektoriai, kur trumpąsias studijas baigę specialistai yra pageidaujami, tačiau tokiais atvejais ne įstatymas, o sektorinis profesinis standartas turi nustatyti, kokios turi būti meistro žinios, kompetencijos, gebėjimai ir kaip jam turi būti suteikiama kvalifikacija.