Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su „Sodra“ informuoja, kad, siekiant suteikti pagalbą mokesčių mokėtojams, kurie susidūrė su neigiamu poveikiu dėl COVID-19 plitimo, priimtos mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą lengvinančios nuostatos. 

VMI ir „Sodra“ informacija verslui dėl mokesčių ir įmokų lengvinančių nuostatų ČIA.

 

Primename, jog dėl COVID-19, visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali ją gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI. VMI paskelbė papildomą konsultantų telefonu sąrašą gyventojams ir įmonėms, pagal aptarnavimo teritorijas. Jį galima rasti VMI interneto svetainėje.

 

Išplėstinės rekomendacijos viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymui, keitimui ir (ar) nutraukimui ČIA.

Rekomendacijos dėl sutarčių terminų keitimo galimybių ČIA.

Informacija dėl tiekėjų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ČIA.

Informacija dėl sutarčių skelbimo ir ataskaitų teikimo įvykdžius pirkimą ČIA.

Sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių duomenys ČIA.

Informacija dėl atsiskaitymo sąlygų keitimo galimybių galiojančiose sutartyse ČIA.

Informacija dėl tiesioginio atsiskaitymo su tiekėjais įtraukimo į pirkimo sąlygas ČIA.

Europos Sąjungos fondų administravimo sistema, įgyvendindama Vyriausybės priimtą Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą (ESP), reaguodama į situaciją šalyje ir siekdama lankstumo, spartina investicijų pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą tempą.

 

Finansų ministras patvirtino laikinąją tvarką, skirtą Europos Sąjungos investicijų projektų administravimo supaprastinimams. Su laikinąja tvarka galite susipažinti ČIA.

 

Tarp pagrindinių pakeitimų yra maksimalaus avanso didinimas iki 50 proc. (buvo 30 proc.), tai ypač aktualu projektų vykdytojams, kuriems stinga apyvartinių lėšų. Spartinant mokėjimus sudaryta galimybė dažniau teikti mokėjimo prašymus ir dvigubai sutrumpinti mokėjimo terminus. Atsisakoma ir reikalavimo rengti arba tikslinti investicinį projektą, kai įsigyjama medicininė įranga ar kitos sveikatos sektoriui reikalingos priemonės. Su visais pakeitimais galima susipažinti www.esinvesticijos.lt tinklalapyje, spaudžiant ČIA.

 

Finansų ministerija ir įgyvendinančiosios institucijos, siekdamos kuo lankstesnio ir sklandesnio ES fondų lėšomis įgyvendinamų projektų administravimo, projektų vykdytojus ragina: greičiau atsiskaityti su tiekėjais už pristatytas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. 

Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas nuo kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val. Pagal Vyriausybės nutarimą karantino metu taikomi judėjimo per sieną ir šalies viduje apribojimai.

Daugiau ČIA.

Daugiau ČIA.

Daugiau ČIA.

Daugiau ČIA.

VMI papildė įmonių, kurioms be prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, dabar jame daugiau kaip 50.000 įmonių.

Sąraše esančios įmonės automatiškai, be prašymo, atleidžiamos nuo delspinigių, joms nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. 

Analogiškos pagalbos priemonės galioja ir socialinio draudimo įmokoms.

Sąrašas papildytas į jį automatiškai įtraukus įmones, vykdančias po keletą skirtingų veiklų, iš kurių bent viena veikla yra apribota dėl COVID-19, remiantis Vyriausybės nutarimais.

Per tuos 2 mėn., kol į sąrašą įtrauktos įmonės vertins bei spręs ar jos gali sumokėti mokesčius iš karto, ar nori juos išdėstyti, joms bus taikomos tos pačios pagalbos priemonės: nebus vykdomas naujų deklaruotų mokesčių išieškojimas, nuo jų nebus skaičiuojami delspinigiai.

Daugiau ČIA.

Daugiau ČIA.

Informacija apie nedarbingumą ir ligos išmokas darbuotojams iš trečiųjų šalių ČIA.

Statybos informacinės sistemos INFOSTATYBA paslaugos karantino metu bus teikiamos, tačiau su laikinais nepatogumais susidurs statybos užbaigimo akto išdavimo paslaugos klientai.

Nors karantino laikotarpiu prašymai išduoti statybos užbaigimo aktus bus registruojami INFOSTATYBA ir tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tolesnės procedūros, kurių metu statybos užbaigimo komisija turėtų tikrinti pastatytą statinį ir dokumentus vietoje, bus laikinai stabdomos statybos užbaigimo komisijos sprendimu.

 

INFOSTATYBA nuotoliniu būdu teiks šias paslaugas:

- statinių projektų tikrinimas

- statybą leidžiančių dokumentų išdavimas

- deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimas

- pažymų apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių išdavimas

- kitos nuotoliniu būdu informacinės sistemos INFOSTATYBA priemonėmis teikiamos elektroninės paslaugos

Daugiau ČIA.

Kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės bei valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėjimo atleisti visus Vilniaus mieste esančius privačios nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto, žemės sklypų bei valstybinės žemės nuomininkus (naudotojus), kurie teikia kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto, sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų, viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, grožio paslaugų teikimo, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų paslaugas, taip pat parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų.

Mokesčių mokėti nereikės nuo karantino Lietuvoje paskelbimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki karantino galiojimo pabaigos.

Svarbu pabrėžti, kad lengvata taikoma proporcingai tik tai turto daliai, kurioje vykdoma veikla, kuri karantino metu yra apribota.

Savivaldybės specialistai pabrėžia – dėl šios lengvatos taikymo papildomai su atskiru prašymu kreiptis nereikia.

Daugiau ČIA.

 

Gegužės 26 d. Kauno miesto taryba priėmė mokestinę lengvatą orientuotą į verslus, nukentėjusius per COVID–19 pandemiją. Įmonių mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, žemę ir valstybinės žemės nuomą sumažės 25 proc. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos sąrašu, pagalba pasinaudos beveik 3000 Kaune veikiančių verslų.

Pirmuoju pagalbos verslui etapu tapo kavinėms panaikinta lauko terasų rinkliava už leidimus prekiauti viešose vietose.

 

Remiantis antradienį (gegužės 26 d.) priimtu tarybos sprendimu, 25 proc. mokestinė lengvata už karantino laikotarpį bus taikoma visiems Kauno mieste veikiantiems juridiniams asmenims, turintiems nekilnojamojo turto ar žemės sklypus bei nuomojantiems valstybinę žemę, jeigu jų veikla buvo apribota arba uždrausta dėl šalyje įvestų karantino sąlygų.

 

Daugiau ČIA.

 

Aplinkos ministerija parengė ir išplatino rekomendacijas, kaip tvarkyti atliekas karantino metu. Nors pagal šiuo metu turimą informaciją nėra pagrindo teigti, kad komunalinių atliekų srautas galėtų būti koronaviruso plitimo židiniu, šios rekomendacijos parengtos maksimaliam gyventojų ir ypač atliekų tvarkytojų saugumui užtikrinti.

Daugiau ČIA.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, jis turi teisę skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

 

Dėl subsidijų darbdaviai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą.

 

SUBSIDIJŲ DYDŽIAI:

 

- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

- 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

 

Norint gauti subsidiją pirmą kartą tereikia pateikti Užimtumo tarnybai užpildytą ir pasirašytą pasiūlymą, prašymą ir dokumentų kopijas apie konkretiems darbuotojams paskelbtą prastovą. Visas dokumentų formas galima rasti Užimtumo tarnybos svetainėje. Kreipiantis dėl subsidijos kitą mėnesį, bus prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojams išmokėtus darbo užmokesčius.

 

DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI. Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys apie tai turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.

 

Darbdaviai, pasinaudoję subsidijomis, taip pat turės išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Šiuo atveju kalbama apie darbo vietų išlaikymą bent pusei darbuotojų, kuriems prastovos metu bus mokama subsidija, išskyrus atvejus, jei darbuotojas atleidžiamas po bandomojo laikotarpio, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba kaip tik dėl svarbių priežasčių, taip pat darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios ar darbuotojui mirus.

 

Jeigu po subsidijos mokėjimo pabaigos, darbdavys 3 mėn. neišsaugos 50 proc. darbo vietų darbuotojams, kuriems buvo mokėtos subsidijos, tuomet jis 12 mėn. negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

 

KAS NEGALI PASINAUDOTI SUBSIDIJOMIS. Valstybės subsidijomis prastovų metu negalės pasinaudoti biudžetinės įstaigos, bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai bei juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

 

DARBDAVIO VEIKSMŲ EILIŠKUMAS:

1. Darbdavys paskelbia prastovą darbuotojui arba darbuotojų grupei.

2. Per 1 arba darbo dieną informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Jei prastova paskelbta iki įsigaliojant Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimui, tuomet pranešti reikia per 3 darbo dienas.

3. Darbdavys kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos – pirmą kartą iki einamojo mėnesio pabaigos, kitus kartu iki mėnesio 15 dienos imtinai.

4. Užimtumo tarnyba sprendimą priima per 5 darbo dienas.

5. Subsidija išmokama iki einamojo mėnesio pabaigos.

 

Daugiau ČIA.

Visa reikalinga informacija apie darbo santykius karantino laikotarpiu:

- Nušalinimas nuo darbo

- Dėl darbo nuotoliniu būdu

- Parama darbo vietų išsaugojimui

- Prastova

- Išmoka dirbantiems savarankiškai

- Komandiruotės

- Atostogų suteikimas

- Ne visas darbo laikas

- Darbo sutarčių nutraukimas

- Mokymosi stipendija bedarbiams

- Profesinis mokymas

- Didesnė ligos išmoka darbuotojams, kurie užsikrėtė vykdydami profesines funkcijas

- Ilgesnė ligos išmoka vaikams prižiūrėti

- Ligos išmoka seneliams, prižiūrintiems anūkus

- Ligos išmoka prižiūrintiems žmones su negalia

- Ligos išmoka prižiūrintiems senolius

- Ligos išmoka sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis

- Subsidijos iš Užimtumo tarnybos

 

Daugiau ČIA.

INVEGA pagalbos priemonės verslui ČIA.

LR Aplinkos ministerijos statybos užbaigimo procedūrų vykdymo visuotinio karantino metu tvarkos aprašą rasite ČIA.

Kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, darbdaviai turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) informaciją apie darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtas prastovas.

 

 

Tokiu atveju, kai darbdavys dėl karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, ir skelbia darbuotojui ar jų grupei prastovą, jis ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant VDI interneto svetainėje patalpintą formą.

 

Darbdaviai, iki šio Darbo kodekso pakeitimo paskelbę darbuotojams prastovą ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi pranešti apie tai VDI, užpildydami pranešimo formą.

 

Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

 

Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas bus viešai skelbiamas VDI interneto svetainėje.

 

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma paskelbta VDI interneto svetainėje ir čia.

Ekstremalios situacijos metu uždraudus renginius uždarose patalpose, naudojant telekomunikacijų įrenginius (toliau – TGĮ), gali būti organizuojami vieši susirinkimai elektroninėje erdvėje tiesioginės garso ir vaizdo transliacijos (toliau – transliacija) būdu (toliau – nuotoliniu būdu), vietoje viešo susirinkimo vietos (adreso) pateikiant transliacijos nuorodą.

Daugiau ČIA.

Oficialus teisės aktas ČIA.

Nuo karantino pradžios į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) konsultacijų telefonais vien tik darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kreipėsi daugiau nei 2000 asmenų. Dėl galimai nepakankamų darbdavių veiksmų, užtikrinant saugias darbo sąlygas karantino laikotarpiu pateikta per 100 darbuotojų skundų ir pranešimų. Skirtingų sektorių darbdaviams ir darbuotojams VDI yra parengusi rekomendacijas, kaip pandemijos metu užtikrinti žmonių saugumą ir sveikatą darbe.

Daugiau ČIA.

Su oficialiu teisės aktu galite susipažinti ČIA.

Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas teikiamas už kompensavimo laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. liepos 31 d.) pareiškėjo patirtas ekonominei veiklai vykdyti nuomojamų negyvenamosios paskirties patalpų nuomos išlaidas.

 

Kas gali kreiptis?

Ekonominę veiklą vykdantys juridiniai asmenys ir verslininkai:

- kurių vykdoma pagrindinė veikla atitinka veiklas, kurios karantino laikotarpiu buvo arba yra uždraustos

- pagrindinė veikla nebuvo vykdoma

- kuriems nuomotojas taiko ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

 

Kiek?

Didžiausias dalinio nuomos mokesčio kompensavimo dydis per mėnesį – 50 proc. nuo 2020 metų vasario* mėn. nuomininkui taikyto nuomos mokesčio dydžio.

 

 

Daugiau ČIA.

Gegužės 6 d., Vyriausybė paskirstė likusią dalį papildomų ekonomikos skatinimui skirtų lėšų valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinamiems projektams bei priemonėms.

 

Finansavimas numatytas statybos darbams, programoms ir priemonėms, susijusiems su šalies ekonomikos palaikymu ir (ar) vystymu 2020 metais įgyvendinti. Ši 345 mln. eurų greito poveikio injekcija šalies ekonomikai leis paskatinti darbo vietų išlaikymą ar naujų sukūrimą statybos bei susijusiuose sektoriuose.

 

Šios lėšos statybos darbams atlikti, programoms ir priemonėms įgyvendinti numatytos skirti tik 2020 metais. Planuojama, kad visos lėšos – 345 mln. eurų – bus panaudotos iki šių metų pabaigos.

 

Daugiau ČIA.

Seimas patvirtino specialias pagalbos ir paramos priemones darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo netekusiems žmonėms ir darbdaviams po karantino. 

Šiuo metu prastovas darbuotojams paskelbusiems ir ne mažiau nei minimalią mėnesio algą, kai sulygta visa darbo laiko norma, mokantiems darbdaviams, valstybė suteikia subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. 

Darbdaviams jau išmokėta 19 mln. eurų subsidijų, įmonės savo ruožtu moka darbuotojams darbo užmokestį prastovos metu.

Kadangi sunkumai, neabejotinai, tęsis ir po karantino, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti bus skiriamos pusę metų po karantino pabaigos. Didžiausios subsidijos būtų taikomos pirmuosius du mėnesius po karantino, vėliau jos palaipsniui mažėtų.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai sieks 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto.

Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc. dydžio subsidija, kitus du – 50 proc. ir paskutinius mėnesius – 30 proc., bet ne daugiau nei minimali alga. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.

Daugiau ČIA.

Sąrašą rasite ČIA.

COVID-19 pagalbos priemonių verslui linija: 1824 (darbo dienomis ir darbo valandomis)

Dažniausiai užduodami klausimai ČIA.

Su moratoriumu galite susipažinti ČIA.

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nustatytus kriterijus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sudarė 34 tūkst. mikroįmonių sąrašą, kurias asmeniškai pakvies teikti paraišką subsidijai gauti. Įmonės pakvietimo sulauks netrukus, jį pateikti turės per Mano VMI.

 

Kvietimą teikti prašymą subsidijai gauti Mano VMI sistemoje sulauks įmonės, kurios:

• š. m. gegužės 1 d. turėjo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojus;
• yra įtrauktos į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus; 
• 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės ir valstybės biudžetus;
• nėra bankrutuojančios, restruktūrizuojamos ar likviduojamos.

 

Subsidija apskaičiuojama pagal įmonės 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą:

• jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, tai skiriama minimali 500 eurų subsidija;
• jei įmonės 2019 metais sumokėtas GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma;
• jei pareiškėjo 2019 metais sumokėta GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.

Koronaviruso grėsmės sukelta situacija ir šalyje įvestas karantinas sąlygojo pasikeitimus darbo santykiuose. Karantinas bei prastovos gali pakoreguoti ir atostogų planus. Artėjant vasarai, VDI specialistai primena, ką reikėtų žinoti dėl kasmetinių atostogų suteikimo.

 

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose. VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

 

Daugiau ČIA.

Kurie darbdaviai gali gauti subsidijas, švelnėjant karantinui?

 

Subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti, kai daugelis veiklų sugrįžta į buvusias vėžes, gali gauti darbdaviai, kurie patenka bent į vieną iš trijų kategorijų.

 

SKELBĖ PRASTOVAS. Subsidijos iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiams gali būti mokamos darbdaviams, kurie per patį karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė valstybės pagalbos. Subsidijos po prastovų bus mokamos tik už darbuotojus, kuriems buvo ar yra skelbtos prastovos ir mokėtos subsidijos per karantiną.

Gali būti mokama atšaukus prastovą karantino metu arba pasibaigus karantinui.

 

ĮDARBINA REMIAMUS BEDARBIUS. Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius: pavyzdžiui, negalią turinčius, vyresnio amžiaus ar jaunus žmones, ilgalaikius bedarbius ir panašiai. Subsidijos mokamos už naujai po karantino įdarbinamus Užimtumo tarnybos siunčiamus žmones.

Gali būti mokama nuo įstatymo įsigaliojimo (gegužės 15 dienos) ir pasibaigus karantinui.

 

NUKENTĖJO NUO COVID-19. Subsidijos priklausys ir darbdaviams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.

Gali būti mokama nuo įstatymo įsigaliojimo (gegužės 15 dienos) ir pasibaigus karantinui.

 

 

Norėdamas gauti subsidijas po karantino darbdavys turės tenkinti bent vieną iš sąlygų. 

 

Daugiau ČIA.