Lietuvos Aukščiausiojo teismo interneto svetainėje 2011 m spalio 18 d pranešimu spaudai informuota, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė 7 teisėjų kolegija išnagrinėjusi UAB „Kauno vandenys“ kasacinį skundą, išaiškino, kad ginčą dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, kaip ir ginčus dėl kitų viešųjų pirkimo procedūrų, nagrinėja teismas, o ne arbitražas.Siekiant apsaugoti viešąjį interesą viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančiam subjektui turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Tokie įgaliojimai Lietuvoje suteikti tik teismams.Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-7-304/2011). Išsamesnė informacija (žr. plačiau).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas įeina į specialiojo įstatymo (Viešųjų pirkimų įstatymo) teisinio reguliavimo sritį, kuriai įstatymų leidėjas nustatė ypatingus tikslus ir priemones juos pasiekti. „Ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikuotinas ginču dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurioms įstatymas nustato privalomąją teismo jurisdikciją“, - konstatavo LAT.Teismas pabrėžė, kad minėto įstatymo imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo. Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja ir tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimų procedūrų. Anot LAT, nors pagal įstatymą sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai tęsiasi.Viešųjų pirkimų įstatymas, pasak kasacinio teismo, yra specialusis dėl savo pobūdžio, reguliuojamų santykių svarbos. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas yra susijęs su viešojo intereso – visuomenės suinteresuotumu pirkimo objektu ir tiekėjų sąžiningu varžymusi, apsauga.