2009 m. birželio 18 d. įvyko visuotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Susirinkimo protokolas ir prezidento pranešimas pateikiami (žr. plačiau).

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARIŲ
VISUOTINIO ATASKAITINIO RINKIMINIO SUSIRINKIMO
PROTOKOLAS

2009-06-18
Vilnius

Susirinkimas įvyko 2009 m. birželio 18 d.

Susirinkimo pirmininkas – Povilas Vainiūnas.

Susirinkimo sekretorė – Asta Gurkšnytė.

Dalyvavo: Vyriausybės kancleris D. Matulionis, Darnios plėtros skyriaus patarėjas V. Voveris, Aplinkos ministras G. Kazlauskas, viceministras R. Kalvaitis, ministerijos sekretorė J. Juozaitienė, Statybos ir būsto departamento direktorė E. Meškauskienė, Ūkio ministerijos sekretorius G. Rainys, Pramonės ir verslo departamento direktorius K. Murauskas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius R. Vaičiulis, Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M. Aleliūnas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė D. Bardauskienė, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas J. Naujalis, Statybos industrijos asociacijos vadovai – G. Brazauskas, V. Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos direktorius R. Pranaitis, Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos pirmininkas V. Talmantas, R. Sakalauskas, A. Butkus.
Dalyvavo 86 asociacijos nariai.

DARBOTVARKĖ:

1. Susirinkimo atidarymas, pirmininkaujančio ir sekretoriaus rinkimai.
2. LSA prezidento pranešimas.
LSA prezidentas A. Šeštakauskas
3. Statybos sektoriaus išgyvenimo perspektyvos, pokyčiai ir naujovės Aplinkos ministerijoje.
Aplinkos ministras G. Kazlauskas
4. Diskusijos
5. Revizoriaus ataskaita ir ataskaitos tvirtinimas.
LSA revizorius E. Balčiūnas
6. Prezidiumo narių ir LSA prezidento rinkimai.
7. Etikos komisijos rinkimai.
8. Darbo grupių sudarymas.
9. Delegatų į LPK VII-jį suvažiavimą, įvyksiantį 2009 m. spalio 16d., rinkimai.
10. Einamieji klausimai.
11. Individualus bendravimas.
1. SVARSTYTA. Susirinkimo atidarymas, pirmininkaujančio ir sekretoriaus rinkimai.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas pasveikino svečius ir asociacijos narius, susirinkusius į LSA narių visuotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Užsiregistravo 86 asociacijos nariai, susirinkimo kvorumas užtikrintas. Pirmininkauti susirinkimui pasiūlė VGTU Statybos fakulteto dekaną prof. P. Vainiūną, sekretoriauti – asociacijos administratorę A. Gurkšnytę.
1. NUTARTA. Vienbalsiai pritarti pasiūlytoms kandidatūroms.

2. LSA prezidento pranešimas.
Pranešėjas A. Šeštakauskas susirinkimo dalyviams kalbėjo apie statybos sektoriaus aktualijas, pateikė trumpą ataskaitą apie asociacijos atliktą darbą bei pristatė prognozes (pranešimas pridedamas).

3. Statybos sektoriaus išgyvenimo perspektyvos, pokyčiai ir naujovės Aplinkos ministerijoje.
Aplinkos ministras G. Kazlauskas pripažino, kad statybos sektoriui tenka išgyventi ne pačius geriausius laikus. Lyginant praeitų metų ir šių metų I ketvirčio rodiklius matomas ryškus apimčių sumažėjimas. Ministras pažymėjo, kad sunkmetis nebus amžinas, jo įveikimas priklausys nuo visų mūsų bendrų pastangų.
Ministras kalbėjo, kad Vyriausybė statybai kaip svarbiai ūkio šakai skiria daug dėmesio, siekia sudaryti kuo palankesnes verslo sąlygas. Pažymėjo, kad nė viena ministerija atskirai nėra įgali išspręsti problemų – svarbios ir Ūkio, Susisiekimo, Finansų ministerijų bei kitų institucijų bendros nuostatos ir veiksmai. Aplinkos ministerija savo įgaliojimų ribose mažina biurokratines kliūtis, siekia, kad statybų sektoriaus teisinė aplinka būtų kuo racionalesnė, skaidresnė, teisės aktų patobulinimai vyktų vadovaujantis ne draudimų, o leidimų filosofija, kas pagerintų statybų verslo galimybes, mažintų statybų tvarkos pažeidimų skaičių. Akcentavo, kad ruošiant, peržiūrint teisės aktus labai svarbios bendros pastangos, būtinas bendradarbiavimas, kvietė aktyviai dalyvauti ir išsakyti savo pastabas, klausimus, teikti konkrečius pasiūlymus. LSA nariai – įmonių vadovai, specialistai - turi patirties, informacijos, kurios trūksta valdininkams, todėl labai svarbus bendradarbiavimas siekiant gerų rezultatų.
Ministras patvirtino, kad svarbių įstatymų – Statybos, Teritorijų planavimo, Valstybės paramos būstui įsigyti ir kt. pakeitimai jau pateikti ir svarstomi Seime.
Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos – įstatymu siekiama supaprastinti statybos procesus, sudaryti geresnes galimybes ir palankesnes sąlygas įgyvendinti šią programą. Lietuvoje yra daugiau kaip 38 tūkst. daugiabučių namų, beveik trečdalis jų pastatyti iki 1960 m., apie 65% nuo 1960 m. iki 1990 m. ir tik 9% po 1990 m., kai atsirado sugriežtinti reikalavimai energetiniam efektyvumui. Dauguma namų nusidėvėję, neefektyvios šildymo sistemos, sena inžinierinė įranga. Energetinis efektyvumas Lietuvoje yra 2, 2,5 karto mažesnis nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Vienas iš būdų problemai spręsti – modernizuoti, atnaujinti daugiabučius. Vyriausybės priimta Daugiabučių namų modernizavimo programa numato iki 2020 m. atnaujinti 70% senų daugiabučių ir teikti valstybės paramą.
Esant sudėtingai ekonominei situacijai, valstybė viena negali prisiimti didžiosios modernizacijos naštos, todėl buvo parengtas naujas Daugiabučių namų modernizavimo programos finansavimo modelis, kuris numato valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir kitų šaltinių lėšomis sukurti apyvartinių lėšų fondą, kurio teikiamomis galimybėmis pasinaudotų daugiabučių namų gyventojai. Toks fondas įsteigtas. Šiais metais į jį pateks 785 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir tikimasi, kad prisidės šalies komerciniai bankai. Realiai gyventojai iš šio fondo paskolas galės gauti rudenį. Programa įsibėgės kitąmet, o dar kitąmet matysis ženklesni pokyčiai. Programai įsibėgėti reikia viešinimo.
Šiandien didelė problema – bankai neduoda kreditų arba siūlomi kreditai su didelėmis palūkanomis, todėl naujasis finansavimo modelis įgauna privalumą – ilgalaikė paskola iki 20 m. su lengvatinėmis fiksuotomis 3% metinėmis palūkanomis.
Prie teigiamų pokyčių paminėtini: Statybos įstatymo pataisos supaprastins modernizuojamų pastatų projektavimo sąlygas, projektavimo ir statybos išdavimo tvarką, sutrumpins ir atpigins projektavimo procesus, užtikrins geresnę atliekamų darbų kokybę.
Patobulintas Teritorijų planavimo įstatymas supaprastins detaliųjų planų rengimą, pagerins verslo sąlygas steigiant ir tvarkant pramoninius parkus, sutrumpins savivaldybių lygmens teritorijų planavimo procesus.
Atsižvelgiant į pasiūlymus bei situaciją rinkoje, leidome statyti mažesnius nei 34 m2 ploto butus. Taip pat buvo leista priduoti gyvenamuosius namus su daline apdaila, tačiau ši išimtis galioja tik šiais metais ir nuostata, kad pastatai turi būti priduodami su apdaila yra neabejotina.
Ministras pabrėžė, kad statybų bumo metu nebuvo kreipiamas pakankamas dėmesys į statybos darbų techninę priežiūrą, visa atsakomybė už kokybę garantiniu laikotarpiu tenka rangovui, todėl dabar, ypač viešuosiuose projektuose priežiūra bus sugriežtinta, atsakomybę turės prisiimti ir rangovas, ir techninis prižiūrėtojas.
Kas numatyta artimiausiu metu?
Ūkio ministerija baigia rengti viešos ir privačios partnerystės projektų įgyvendinimo pasiūlymus, numatyta sudaryti sąlygas statyti infrastruktūros objektus, didelius visuomeninius statinius – tam skiriant iki 3,5 mlrd. litų kitais metais.
Ūkio ministerija visuomeninių pastatų renovacijai šiais metais pasirašė sutarčių už 540 mln. litų ir dar už 300 mln. litų numato pasirašyti artimiausiu metu.
Šios lėšos statybininkams leis išgyventi, kadangi artimiausius 2-3 metus privačios iniciatyvos sunkiai judės.
Taip pat paminėjo, kad vykdant aplinkosauginius projektus šiais metais numatyta įsisavinti apie 0,5 mlrd. litų, iki metų pabaigos planuojama pasirašyti investicinių sutarčių virš 2 mlrd. litų sumai.
Ministras dar kartą pabrėžė, kad suvieniję pastangas ir bendradarbiaudami lengviau įveiksime sunkmetį.

4. Diskusijos.

AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius D. Gesevičius.
D. Gesevičius kalbėjo, kad sunki situacija nesusidarė per vieną dieną, ją galima buvo apskaičiuoti anksčiau nagrinėjant kitų šalių rodiklius. Pabrėžė, kad svarbu kalbėti apie verslą apskritai ir kodėl mes esame tokioje situacijoje. Nėra žinoma, kada baigsis neigiami rinkos pokyčiai, reikia žiūrėti į faktorius, rodiklius, kurie parodytų rinkos smukimo pabaigą ir kada prasidės kilimas. Pavyzdžiui, tiesioginės užsienio investicijos – kokia kreivė/ dinamika? Trejus metus kreivė smunka, ir statybos sektoriaus atstovai negali tikėtis, kad kas nors pasikeis, kol kreivė kris ir nepasikeis situacija rinkoje.
Reikia pagalvoti apie spekuliatyvinę nekilnojamojo turto rinką. Kai kurie nutarimai, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų pridavimas su daline apdaila - toks sprendimas dalinai rinką išgelbės, bet problemų neišspręs, jų gali kilti dar daugiau, nukentės gyventojai – pasisakė prieš gyvenamųjų namų nebaigtos statybos pridavimą.
Statybos verslo Lietuvoje išgyvenimas - dar nepasiekta blogiausia situacija, metų gale paaiškės tikroji padėtis, daug kompanijų patirs sunkumus. Yra dvi strategijos - mažinti kainą, tai trumpalaikė išgyvenimo strategija; arba ilgalaikė - išlaikyti kainą. Kiekviena kompanija pasirinks savo strategiją.
Šiandien opi problema – teisinga kaina konkurencinėje kovoje, kada kainos smarkiai mažinamos, kas ateityje atsilieps užsakovams.
Pagal Walsh teoriją yra dvi strategijos – mažinti darbų savikainą ir plėsti rinką.
Mažinant savo darbų savikainą, reikalingos investicijos į naujas technologijas. Vyriausybė turėtų apsaugoti investicijas į naujas technologijas, kurios dabar nerūpi. Tai yra firmos reikalas, taikomi didžiuliai mokesčiai, rizikos prisiėmimas, didelės palūkanos ir pan. Atkreipė dėmesį, kad investicijų apsaugą turėtų garantuoti įstatyminė bazė, Vyriausybės veikla.
Kalbant apie rinkų išplėtimą – daugiau mažiau žinome kur eiti, bet taip pat žinome, kad užsienio rinkose niekas nelaukia. AB „Panevėžio statybos trestas“ turi patirties Kaliningrado srityje, dirba jau 10 metų, dabar siekia dalyvauti gamtosauginiuose projektuose, kuriems lėšos skiriamos iš Europos fondų ir Federacijos lėšos. Vakarų rinkos ypatingai nelaukia, turi savo saugiklius (profsąjungos, įstatymai, atlyginimų minimumai ir pan.), be to, lietuviai statybininkai sunkiai adaptuojasi užsienio rinkose. Taigi tikslinga ir svarbu, kad LSA padėtų susiorientuoti, kur eiti, į kokius konkursus, kokiuose projektuose dalyvauti ir pan.

UAB „Naresta“ generalinis direktorius A. Šlenys.
Pasisakė dėl konkurencinės kovos, konkursų organizavimo, jų sąlygų - reikalingas tinkamas konkursų sąlygų parengimas, kvalifikacijų reikalavimai aiškūs, kad nebūtų parengta vienai konkrečiai įmonei atmetant kitus konkurentus. Pavyzdžiui, viename iš konkursų dėl Tyzenhauzų gimdymo namų laimėjo įmonė, kuri pataikė tiksliai į kainą, vėliau paaiškėjo, kad įmonė anksčiau dirbo tose patalpose, žinojo informaciją.
Tenka dažnai dalyvauti visuomeninių pastatų konkursuose, atsiranda keli variantai „nerealių“ kainų, kas ateityje gali lemti projektų stabdymą, neužbaigimą ir pan., todėl tikslinga grįžti prie anksčiau taikyto kainos metodo.
Labai dažnai kova yra sunki, o turėtų būti dalykiška, kiek įmanoma garbinga, be „juodos“ informacijos, reikalinga ginčų komisija, kadangi prasidėjus teismo procesams stoja projektai, patiriama didelė žala.
Bankų politika krypsta į griežtesnę pusę, rangovų problemos bankams neaktualios, atsiranda daugiau reikalavimų, bankinių garantijų, situacija sudėtinga.
Reikalingi konkretūs žingsniai, ne tik gražios kalbos iš Vyriausybės, Ūkio, Aplinkos ministerijų bei kitų institucijų.

UAB „Molesta“ generalinis direktorius S. Žvinys.
Pasidžiaugė, kad įmonė yra asocijuotos struktūros narė, tai svarbu ypač sunkmečio metu, kadangi asocijuotų struktūrų pagalba galima daugiau pasiekti, balsą labiau išgirsta Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų atstovai.
Daug statybos verslo problemų ir jų sprendimų užsitęsę, dėl įvairių priežasčių vilkinama, dažniausiai išklausoma, tačiau dėl biurokratų pasyvumo ir abejingumo realių rezultatų nėra. Pavyzdžiui, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai – ilgai kalbama, svarstoma, Lietuva praranda investicijas, panašiai vyksta vartotojų prisijungimas prie energetinių ir kt. tinklų – tam tikros korektūros yra atliktos, bet jos nereikšminės. Svarbu kuo skubiau priimti infrastruktūros vystymo įstatymą su aiškiomis infrastruktūros planavimo, finansavimo, nuosavybės įteisinimo teisinėmis nuostatomis.
Viešųjų pirkimų įstatyme daug spragų, daug įtampos, neteisybės, perlenkti biurokratiniai reikalavimai, didelė korupcija – daugelis konkursų rengiami pritaikant sąlygas konkečiai įmonei, kvalifikaciniai reikalavimai naudojami konkurentams atmesti, o ne rangovų kvalifikacijai užtikrinti; kaina turi būti nustatoma vadovaujantis protingumo riba.
Dėl valstybės, savivaldybių skolų – tampa nebeaišku, ar valstybinis užsakymas yra saugus ar rizikingas, už negautas lėšas iš valstybės verslui tenka mokėti avansu mokesčius, delspinigius – tai nelogiška, nesuprantama.
Daug buvo diskutuota, teikta siūlymų dėl verslo atgaivinimo - šiandien trūksta piniginių lėšų, pasiskolinti dabartinėmis sąlygomis neįmanoma, kur pasiskolinti? Bankrutavus verslui, bankai neturės ką veikti.
Sprendžiant statybų sektoriaus problemas svarbus vieningumas.

Vyriausybės kancleris D. Matulionis.
Nepaisant susidariusios sunkios situacijos, statybų verslas buvo, yra ir bus. Nuosmukis statybų sektoriuje didelis, kritimas didžiausias, tačiau situacija keisis, kai stabilizuosis nekilnojamo turto kainos ir atsinaujins kreditavimas.
Statybų sektoriaus problemos suprantamos, tačiau per vieną dieną jos neišsprendžiamos, veikia visa sistema – Seimas, Vyriausybė, todėl sprendimų priėmimas užtrunka.
Daug daroma, kad veiktų Daugiabučių namų modernizavimo programa. Tai yra vienas iš prioritetų, dedama daug pastangų, kad procesai įsibėgėtų. Premjeras tikisi, kad tvarka bus parengta ir nuo liepos 15 d. gyventojai galės teikti paraiškas. Apsunkina dezinformacija apie modernizaciją.
Kaip naujovę Daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti pristatė elektroninės sistemos projektą - per Centrinę pirkimų organizaciją sukurti elektroninį konkurso variantą, t. y. parinkti, sudaryti apie 100 rangovinių įmonių sąrašą, su kuriomis būtų sudaromos preliminarios sutartys, nustatyti tipiniai darbai, o kiekviena bendrija tinklalapyje pagal darbų poreikį pasirinktų kurią nori įmonę – tai būtų pirma tokia sistema Europoje. Viešųjų pirkimų procesas sutrumpės nuo kelių mėnesių iki kelių dienų.
Dėl viešo ir privataus sektoriaus partnerystės yra koncesinis pagrindas. Šiuo metu yra tokių galimybių ir paskatino jomis naudotis ir sudaryti koncesines sutartis.
Svarstomas investicijų įstatymo pakeitimas, kuris leistų viešųjų pastatų ar viešųjų paslaugų projektuose, viešuosiuose pirkimuose taikyti viešos ir privačios partnerystės principą. Pavyzdžiui, sudaroma investicinė sutartis 20-30 m. statyti ligoninei, Sveikatos ministerija įsipareigoja tą laikotarpį mokėti nuomą įmonei. Viena iš esminių salygų – nedidinti valstybės skolinių įsipareigojimų.
Dėl teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų – padėkojo Aplinkos ministerijai, kad pateikti svarbūs pasiūlymai Seimui, tačiau pabrėžė, kad įstatymas turi būti iš esmės peržiūrėtas.
Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pritarė, kad reikia pakeitimų ir jie bus daromi.
Dėl Saulėlydžio komisijos – kaip komisijos pirmininko pavaduotojas atsakė, kad sprendimų priimta daug, tačiau jie taps rezultatais vėliau, nes Seimas turi patvirtinti, institucijos turi būti reorganizuotos arba panaikintos – tam reikia laiko, yra pereinamieji laikotarpiai, realiai jų sumažės nuo sausio mėnesio.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė D. Bardauskienė.
Pabrėžė, kad asociacijų partnerystė svarbi ir turi būti strategiška, palinkėjo, kad statybų verslas išliktų, būtų išsaugotos darbo vietos.
Labai aktualūs investiciniai projektai. Privačių lėšų maža, žiūrima į viešąsias (valstybės, savivaldybių) investicijas. Klausimas - ar yra sąrašai viešos ir privačios partnerystės objektų?
Dėl verslo aplinkos - Aplinkos ministerijoje daug nuveikta tobulinant planavimo sistemą, tačiau dar nėra vieno sutarimo – jei valstybė daug investavo į bendruosius planus, gal detaliųjų planų nebereikia daryti, o tegu tvirtina administratorius ir prisiima atsakomybę?
Pasisakė, kad Aplinkos ministerijoje reikėtų subalansuoti jėgas – daugiau jų skirti plėtrai, statybai ir saugojimui. Pritarė, kad reikia mažinti biurokratus, tačiau ten, kur reikia, reikia stiprinti.

UAB „Vilniaus Rentinys“ J. Zykus.
Pritarė, kad metai dar nėra blogiausi, reikia žiūrėti kitų šalių patirtį, statistiką, pavyzdžiui, Švedijoje 1995 m. buvo gyvenamosios statybos nuosmukis, per 10 m. atsigavo. Mūsų taip pat laukia ilgas kelias, reikia pasiruošti ir ieškoti išeičių.
Kalbėjo, kad yra galimybių infrastruktūros projektams, tikslinga būtų valstybės institucijoms skelbti sąrašus, kur galima būtų vystyti projektus, aktyviau bendradarbiauti. Pavyzdžiui, pervaža Klaipėdoje, Kauno Amalių - stovi, nėra naudos, o galima būtų uždirbti, nauji apvažiavimai Vilniuje ir pan.
Atkreipė dėmesį, kad tikslinga dalyvauti tarptautinėse konferencijose, pristatyti studijas, ieškoti investicijų.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas J. Naujalis.
Susiklosčiusi sudėtinga situacija statybų sektoriuje sukėlė tam tikrus skaudulius, kuriuos tenka fiksuoti Valstybinėje darbo inspekcijoje: pirma grupė – darbų saugos, sveikatos reikalavimų pažeidimai statybvietėse, dėl kurių įvyksta nelaimingi atsitikimai; antra grupė – darbo įstatymų pažeidimai – darbuotojų atleidimai, atlyginimų nemokėjimai, nelegalus darbas.
Kalbant apie nelaimingus atsitikimus, sumažėjo darbų apimtys, sumažėjo darbininkų skaičius, atitinkamai sumažėjo nelaimingų, mirtinų atvejų. Jei 2004-2006 m. vidutiniškai žūdavo per metus 30 žm. (per paskutinius 5 metus žuvo 138 žm.), 2008 m. žuvo 21 žm., iš asociacijos narių – 4 žm.; iš užfiksuotų 49 sunkių sužalojimų – 11 asociacijos narėse. Vis dėlto pagal statistiką Lietuva yra viena iš paskutinių Europos Sąjungoje.
Šiais metais situacija pasikeitė: 2008 m. per 5 pirmuosius mėnesius žuvo 10, šių metų tas pats laikotarpis – 1 atvejis; atitinkamai 16 ir 6 sunkių atvejų. Iš 6 sunkių atvejų šiais metais 2 įvyko asociacijos narėse, vienas - darbuotojas buvo neblaivus (3,5 promilės).
Pastebima kita tendencija – daugėja darbo įstatymų pažeidimų (trečdaliu padidėjo) bei auga nelegalus darbas (2008 m. iš 808 užfiksuotų nelegalų buvo 298 statybos sektoriuje).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas M. Aleliūnas.
Kalbėjo, kad šalyje situacija sudėtinga, sutrikusi finansinė sistema, tačiau kaip ir anksčiau – buvo labai sunku, bet atsitiesime, išeisime iš situacijos ir eisime pirmyn, sunkmetis nebus amžinas.
Padėkojo už bendradarbiavimą, pasidžiaugė, kad daug darbų, svarbių klausimų LPK sprendė ir sprendžia kartu su LSA.
Akcentavo valstybės valdymo krizę – krizę buvo galima įžvelgti, reikėjo ieškoti strateginių sprendimų, dabar reikia grįžti prie gerų sprendimų praeityje, pavyzdžiui, buvo pasirašytas G. Vagnoriaus vyriausybės memorandumas, kuriuos buvo skatinamos investicijos įmonių plėtrai, atleido nuo investicijų apmokestinimo, o dabar situacija sudėtinga.

Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius.
Padėkojo LSA už produktyvų darbą.
Kalbėjo apie organizuotą Klaipėdos sporto arenos konkursą – konkurse dalyvavo geros, žinomos kompanijos, tačiau ženkliai išsiskyrė kainos, kaip elgtis? Jei rangovas pasiūlė mažą kainą ir įvykdys, savivaldybė sutinka, kas pasakys tiesą? Teismai stabdys darbų pradžią.
Pasisakė dėl ankstesnių nelegalių statybų – pasiūlymas nuo neteisėtai pastatyto objekto vertės sumokėti 10-15% į biudžetą ir objektą įteisinti.


LSA prezidiumo narys prof. P. Vainiūnas.
Padėkojo, kad Asociacijos atstovai skaito paskaitas, dalyvauja studentų baigiamųjų darbų komisijose, diplomų teikime, tačiau kalbėdamas apie bendradarbiavimą, prašė įmones atsiliepti ir priimti į praktiką 3 kurso studentus.

5. SVARSTYTA. Revizoriaus ataskaita ir ataskaitos tvirtinimas.
LSA revizorius E. Balčiūnas trumpai pristatė asociacijos finansinę ataskaitą, kuri pateikta kiekvienam susirinkimo dalyviui su dalomąja medžiaga.

5. NUTARTA. Vienbalsiai pavirtinti LSA 2008 m. veiklos ir finansinę ataskaitas.

6. SVARSTYTA. Prezidiumo narių ir LSA prezidento rinkimai.

P. Kuisys pristatė kandidatus į LSA prezidiumo narius. Pasiūlyti kandidatai iš visų sektorių – statybų, pramonės, projektavimo, mokymo įstaigų, kolektyvių narių-asociacijų, savivaldybių atstovai; buvo nutarta balsuoti už sąrašą iš 17 narių.

6. NUTARTA. Vienbalsiai patvirtinti LSA prezidiumą iš 17 narių:
Antanas Butkus, Robertas Dargis, Česlovas Daugėla, Jonas Dumašius, Dalius Gesevičius, Alfonsas Jaras, Violeta Laurinavičienė, Jonas Liubertas, Juozas Magelinskas, Juozas Marčiulaitis, Algirdas Stasiukynas, Adakras Šeštakauskas, Rimantas Taraškevičius, Povilas Vainiūnas, Stanislovas Valius, Darius Vilkas, Artūras Zaremba.
LSA prezidentu vienbalsiai išrinktas A. Šeštakauskas, viceprezidentu – A. Butkus.

7. SVARSTYTA. Etikos komisijos rinkimai.

A. Jaras pristatė kandidatus į LSA Etikos komisiją, buvo nutarta balsuoti už sąrašą iš 5 narių.
7. NUTARTA. Vienbalsiai patvirtinti Etikos komisiją iš 5 narių: prof. P. Vainiūnas (pirmininkas), Romualdas Sakalauskas, Juozas Stražnickas, Juozas Baranauskas, Algimantas Nekrašius.

8. SVARSTYTA. Darbo grupių sudarymas.

LSA vyk. direktorius V. Šarka pristatė LSA darbo grupių projektą (3 priedas), pasiūlė jų pirmininkus ir pakvietė narius registruotis.

8. NUTARTA. Suformuoti tokias LSA darbo grupes ir jų vadovus: ekonomikos – A. Butkus, eksporto skatinimo – D. Gesevičius, viešųjų pirkimų – J. Dumašius, socialinių klausimų – A. Jaras, statybos procesų – D. Vilkas, efektyvaus energijos naudojimo – V. Šniukšta.

9. SVARSTYTA. Delegatų į LPK VII-jį suvažiavimą, įvyksiantį 2009 m. spalio 16 d., rinkimai.

A.Šeštakauskas supažindino susirinkimo dalyvius su kandidatų sąrašu.

9. NUTARTA. Patvirtinti delegatų į LPK VII-jį suvažiavimą, įvyksiantį 2009 m. spalio 16 d., sąrašą.


10. Einamieji klausimai:

10.1. SVARSTYTA. UAB „STOMIX VILNIUS“ priėmimas į Asociacijos narius.

10.1. NUTARTA. Vieningai nutarta priimti UAB „STOMIX VILNIUS“ į Asociacijos narius.

10.2. SVARSTYTA. UAB „Lakaja“ priėmimas į Asociacijos narius.

10.2. NUTARTA. Vieningai nutarta priimti UAB „Lakaja“ į Asociacijos narius.

10.3. SVARSTYTA. Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft priėmimas į Asociacijos narius.

10.3. NUTARTA. Vieningai nutarta priimti Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft į Asociacijos narius.

10.4. SVARSTYTA. Kandidatų apdovanojimo Lietuvos Statybininko garbės ženklu klausimas.

10.4. NUTARTA. Apdovanoti Lietuvos Statybininko garbės ženklu šiuos darbuotojus:

Arvidą Juozaitį – UAB „Ranga“ direktorių 50-ojo jubiliejaus proga už ilgametį nuoširdų darbą bei kokybiškius objektus statybos sektoriuje.

Nijolę Kikutienę – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorę jubiliejaus proga už ilgametį ir produktyvų pedagoginį ir visuomeninį darbą bei indėlį rengiant statybos srities specialistus.

Rimantą Taraškevičių – Klaipėdos miesto merą 60-ojo jubiliejaus proga už bendradarbiavimą bei statybos sektoriaus, techninių, ekonominių, finansinių ir kitų problemų produktyvų sprendimą.



Pirmininkas P. Vainiūnas

Sekretorė A. Gurkšnytė

Prez pranesimasVS2009.doc