2009 m. kovo 5 d. įvyko Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiumo išplėstinis posėdis. Posėdyje buvo aptartas daugiabučių namų renovavimo finansavimo modelis. Finansavimo modelis pateikamas kovo mėnesio naujienose. Platesnė informacija apie įvykusį posėdį pateikiama (žr. plačiau).

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA
PREZIDIUMO IŠPLĖSTINIO POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2009-03-05 Nr. 3
Vilnius
Posėdis įvyko 2009 m. kovo 5 d.
Posėdžio pirmininkas – Adakras Šeštakauskas.
Posėdžio sekretorė – Asta Gurkšnytė.

Dalyvavo: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė D. Bardauskienė, AB „YIT Kausta“ valdybos narys A. Butkus, UAB „Skala“ J. Beganskas, UAB „Hidrostatyba“ D. Dumašius, AB „Panevėžio statybos trestas“ D. Gesevičius, AB „YIT Kausta“ A. Jarašiūnas, UAB „Andova“ A. Jasukaitis, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas, Lietuvos santechnikos asociacijos prezidentas J. Marčiulaitis, UAB „Statybos ir projektavimo centras“ G. Marozas, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė E. Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja E. Radavičienė AB „YIT Kausta“ V. Repečka, UAB „Nekilnojamo turto vystymo grupė“ V. Sadauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atstovas spaudai J. Stražnickas, LSA vyk. direktorius V. Šarka, LSA prezidentas A. Šeštakauskas, UAB „NCC titanas“ S. Valius, UAB „Hrono statyba“ A. Vaitaitis, UAB „Molesta“ S. Žvinys.

DARBOTVARKĖ:

1. Daugiabučių namų renovavimo finansavimo modelio aptarimas.
Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas

2. Einamieji klausimai.
LSA prezidentas A. Šeštakauskas

1. SVARSTYTA. Daugiabučių namų renovavimo finansavimo modelis.
Finansų ministerijos sekretorius A. Vitkauskas pristatė darbo grupės pasiūlymus ir rekomendacijas dėl daugiabučių namų renovavimo finansavimo modelio (pridedama, 22 lapai).
Daugiabučių namų renovacijos projektams šiandien yra 508 mln. litų iš Struktūrinių fondų lėšų ir 300 mln. litų iš Europos investicijų banko paskola. Daugiabučių renovavimas yra didelio masto projektas, jo finansavimo modelis numato svarbiausius įgyvendinimo elementus. Pateikta siūloma finansavimo schema panaudojant vadinamąją JESSICA iniciatyvą. Tai Europos Komisijos ir Europos investicijų banko iniciatyva, skirta skatinti investicijas į darniosios miestų plėtros, tarp jų ir pastatų renovavimo, projektus. Modelis numato finansavimo poreikį, kuris iš įvairių šaltinių 2009-2013 m. laikotarpyje siektų iki 3 mlrd. litų, jo įgyvendinimo etapus ir siektinus rezultatus. A. Vitkauskas sakė, kad modelyje siūloma finansavimo tvarka pradėtų veikti ir jis būtų patrauklus visuomenei ir gyventojams, reikia politinių sprendimų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S. Kropas: problema – reikia įvertinti vadinamąją elastingumo kreivę, nustatyti, kuriame taške yra kaštai, dotacija ir gyventojų pajamos. Reikia surasti optimalų variantą, kad šis mechanizmas būtų patrauklus ir nesustotų, o veiktų, reikia pagrįsti politinį sprendimą. Dėl bankų dalyvavimo – reikalinga atviresnė galimybė, kad bankai klientams galėtų ir regionuose teikti paslaugas. Fondas pinigų bankams turėtų neduoti, bet parengus projektus bet kuriame regione, pinigai iš fondo ateitų į banką. Tuomet bankas galėtų užtikrinti lankstumą pagal regionus, pagal pasirengimo galimybes; akcentavo pasirengimo svarbą: kas pirmas pasirengia, padaro projektą, suderina su banku, tas eina į priekį nepriklausomai ar Vilniuje, ar kitoje Lietuvos vietoje.


2. SVARSTYTA. Einamieji klausimai.
2.1. SVARSTYTA. Informacija dėl socialinio būsto.
Informuota, kad savivaldybės turi galimybę 2009 m. nupirkti Vilniuje 110, Kaune 70, Klaipėdoje 40, Šiauliuose 20, Panevėžyje 20, Druskininkuose 6, Elektrėnuose 5 butus socialiniam būstui.