REKOMENDUOTA
Lietuvos statybininkų asociacijos
prezidiumo 2007 m. lapkričio 21 d.
nutarimu Nr. 10

SUDERINTA
Lietuvos statybininkų profesinės sąjungos
vykdomojo komiteto 2007 m. lapkričio 16 d.
nutarimu Nr. 4


BENDROVIŲ PAVYZDINĖS DARBO TVARKOS
TAISYKLĖS


I. BENDROJI DALIS

1. Uždarosios akcinės bendrovės (Akcinės bendrovės) ,,..................................“ (toliau – Bendrovės) darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Bendrovės darbo tvarką, nustato bendrąsias darbuotojų pareigas ir teises bei atsakomybę. Be šių Taisyklių, darbuotojų teises ir pareigas reguliuoja darbo sutartis, saugos ir sveikatos instrukcijos, pareiginiai nuostatai ir įsakymai.
2. Šios Taisyklės privalomos visiems Bendrovės darbuotojams.
3. Sudarant darbo sutartį Bendrovės vadovas (jo įgaliotas asmuo) supažindina priimamą dirbti asmenį su Taisyklėmis pasirašytinai.


II. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ, PERKĖLIMO Į KITĄ DARBĄ IR ATLEIDIMO IŠ DARBO TVARKA

4. Bendrovės ir darbuotojo susitarimas dėl darbo įforminamas darbo sutartimi, kai šalys susitarė dėl būtinų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.
5. Atskiroms darbo sutarčių rūšims gali būti nustatomos ir kitos būtinos sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl darbo sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).
6. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).
7. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).
8. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti Bendrovei jos turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka ir terminai.
9. Sudarydama darbo sutartį, Bendrovė supažindina priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine, darbo sutartimi, komercinių ar gamybinių paslapčių sąrašu, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.
10. Bendrovė pareikalauja, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.
11. Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, priimamasis pateikia Bendrovei išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o nepilnametis nuo keturiolikos iki šešiolikos metų – gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Bendrovė gali pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų.
12. Darbuotojas neturi teisės be Bendrovės ar jos įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti kitam asmeniui.
13. Perkelti darbuotoją į kitą nuolatinį darbą galima tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui.
14. Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais Bendrovė turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
15. Bendrovė turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į kitą darbą toje pačioje vietovėje, kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. Jeigu perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis.
16. Prastovos atveju darbuotojai jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą, už kurį darbuotojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
17. Darbuotojas iš darbo gali būti atleistas Darbo kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka: darbuotojo pareiškimu, darbdavio iniciatyva ar bankroto atveju, šalių susitarimu, suėjus terminui.


III. BENDROSIOS DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

18. Bendrovės darbuotojai privalo:
18.1. dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo tvarkos, darbo drausmės (nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui);
18.2. atlikti pavestą darbą kvalifikuotai, laiku ir kokybiškai, laikytis technologinės drausmės;
18.3. vykdyti Bendrovės vadovybės ir savo tiesioginio vadovo teisėtus nurodymus ir pavedimus, nustatytus darbo sutartyse;
18.4. operatyviai, kompetentingai ir dėmesingai spręsti užsakovų, klientų klausimus, bendrauti su jais mandagiai;
18.5. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų, nekenkti kitų dirbančiųjų sveikatai, tausoti savąją;
18.6. laikytis nustatytos materialinių vertybių ir dokumentų saugojimo tvarkos;
18.7. efektyviai naudoti įrenginius, ekonomiškai ir racionaliai naudoti medžiagas, elektros energiją bei kitus materialinius resursus; nesinaudoti ir neleisti naudotis su darbu susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu nei nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;
18.8. vadovautis darbo tvarkos taisyklėmis;
18.9. laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir tarpusavio santykių reikalavimų;
18.10. atlyginti dėl darbuotojo kaltės Bendrovei padarytus nuostolius sugadinus ar praradus įrankius, medžiagas, spec. aprangą ir kitą padarytą žalą;
18.11. saugoti bendrovės komercines paslaptis;
18.12. nenaudoti, nekopijuoti ir neplatinti darbo vietoje nelegalios kompiuterinės programinės įrangos;
18.13. vykdyti pareiginių nuostatų reikalavimus;
18.14. kvalifikacijos kėlimo metu laikytis akademinės drausmės reikalavimų.
19. Bendrovės darbuotojai turi teisę:
19.1. gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį;
19.2. tobulinti kvalifikaciją už Bendrovės lėšas;
19.3. naudotis Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytomis atostogomis;
19.4. gauti paskatinimus ir apdovanojimus;
19.5. naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis socialinėmis ir kitomis garantijomis;
19.6. reikalauti, kad būtų tinkamai ir saugiai įrengta darbo vieta, suteiktos reikalingos darbui priemonės;
19.7. gauti iš Bendrovės informaciją, susijusią su jo darbo santykiais;
19.8. kreiptis žodžiu ir raštu į Bendrovės administraciją darbo sutarties klausimais.


IV. BENDROVĖS PAREIGOS IR TEISĖS

20. Bendrovė privalo:
20.1. tinkamai organizuoti darbuotojų darbą;
20.2. laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų;
20.3. rūpintis darbuotojų poreikiais;
20.4. suteikti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbą;
20.5. instruktuoti darbuotoją saugos ir sveikatos klausimais;
20.6. įteikti atsiskaitymo lapelius darbuotojams;
20.7. užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą;
20.8. užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
21. Bendrovė turi teisę:
21.1. reikalauti, kad darbuotojai laikytųsi Darbo kodekso, darbo tvarkos taisyklių, darbo bei technologinių procesų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų normų;
21.2. leisti įsakymus dėl darbų organizavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos;
21.3. darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas;
21.4. nustatyta tvarka reikalauti iš darbuotojų atlyginti pažeidimu padarytą žalą Bendrovei;
21.5. vertinti ir atestuoti darbuotojus.


V. DARBO LAIKAS

22. Bendrovėje taikoma ------ darbo dienų savaitė: darbo dienos trukmė – ------val., poilsio dienos:----------.
23. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
24. Darbo laiko pradžia - val., pabaiga - val.
25. Pietų pertraukos trukmė – val. (nuo val. iki val.).
26. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
27. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
27.1. asmenims iki aštuoniolikos metų;
27.2. asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninės ir kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę;
27.3. asmenims, dirbantiems naktį.
28. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas:
28.1 . darbuotojo ir Bendrovės susitarimu;
28.2. pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančioms vaiką, kol jam sukaks vieneri metai), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
28.3. darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;
28.4. darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal sveikatos įstaigos pažymą.
29. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
30. Suminė darbo laiko apskaita, atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę, gali būti įvedama Bendrovės cechuose, baruose, darbuose, kai dėl darbo pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų negalima iš anksto nustatyti ir/ar laikytis kasdieninės ir savaitės darbo laiko trukmės.
31. Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas netaikomas:
31.1. asmenims iki aštuoniolikos metų;
31.2. darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką;
31.3. darbuotojams, kuriems jų reikalavimu pagal įstatymą turi būti nustatytas ne visas darbo laikas – ne visa darbo diena ir ne visa darbo savaitė.
32. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliesiems suminės darbo laiko apskaitos režimas gali būti taikomas jų sutikimu.
33. Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama derinant padalinių, darbų sąrašą ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarką su darbuotojų atstovais. Suderinto su darbuotojų atstovais padalinių, darbų sąrašo ir suminės darbo laiko apskaitos režimo tvarkos pagrindu Bendrovė išleidžia įsakymą dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo. Padalinių vadovai, vadovaudamiesi šiuo įsakymu, padalinių, darbų sąrašu ir suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimo tvarka, tvirtina darbuotojų darbo (pamainų) grafikus.
34. Darbuotojai informuojami apie suminės darbo laiko apskaitos režimo įvedimą ir supažindinami su darbo (pamainų) grafikais, kurie skelbiami viešai informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, jeigu dirbama pamainomis, turi būti tolygiai keičiamasi pamainomis.
35. Darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingi veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ir kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, suminė darbo laiko apskaita taikoma, jeigu atsižvelgiant į aplinką yra nustatytas sutrumpintas darbo laikas.
36. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė. Darbuotojo darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų. Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, viršytas darbo laikas kompensuojamas nustatyta tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 mėnesiai, išskyrus sezoninius darbus, kuriuos dirbant apskaitinio laikotarpio trukmė neturi viršyti vienerių metų, o darbuotojams, kurių gyvenamoji vieta ir darbovietė nutolusios viena nuo kitos, nepanaudoto savaitės nepertraukiamojo poilsio laiko ir/ar nepanaudoto kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laiko sumavimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse 81-83 punktus ir Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo 12 punktą).
37. Darbuotojai išimtiniais atvejais gali dirbti viršvalandžius, kurių trukmė per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.
38. Viršvalandiniu darbu nelaikomas šių Bendrovės administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę:
38.1. …………………;
38.2. …………………;
38.3. ………………….. ir t.t.


VI. POILSIO LAIKAS

39. Poilsio laiko rūšys:
39.1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
39.2. papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) metu;
39.3. paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);
39.4. kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).
40. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo tvarkos taisyklės, darbo grafikas, kolektyvinė ir darbo sutartis.
41. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse.
42. Paros nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Darbuotojams iki šešiolikos metų – privalo būti ne trumpesnė kaip keturiolika valandų, o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų – ne trumpesnė kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
43. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas.
44. Bendrovėje nedirbama Darbo kodekso nustatytomis švenčių dienomis.
45. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.
46. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos.
47. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.
48. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių atostogos suteikiamos:
48.1. darbuotojams iki aštuoniolikos metų;
48.2. darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
48.3. invalidams;
48.4. kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.
49. Dirbantiems ne visą darbo laiką atostogos netrumpinamos.
50. Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos:
50.1. darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų … dienų;
50.2. už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą Bendrovėje … dienų;
50.3. už ypatingą darbų pobūdį … dienų.
51. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais metais.
52. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo Bendrovėje. Už antruosius ir paskesnius metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma Bendrovės kolektyvinėje sutartyje.
53. Kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimalių atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai.
54. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų.
55. Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu.
56. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu.
57. Nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis paprastai suteikiama tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
58. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.


VII. DARBO UŽMOKESTIS,
GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

59. Už atliekamą darbą pagal darbo sutartį darbuotojui mokamas darbo užmokestis pinigais. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, Bendrovės išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
60. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo ir atestavimo tvarka nustatomi Bendrovių kolektyvinėse sutartyse.
61. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos Bendrovių kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
62. Bendrovė užtikrina normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas.
63. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas tarifinis atlygis.
64. Už viršvalandinį darbą ir darbą nakties metu mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).
65. Už darbą poilsio ar švenčių dieną:
65.1. jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų;
65.2. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.
66. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės apmokamos ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokamas.
67. Ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą.
68. Kai padidinamas darbų mastas, mokama proporcingai daugiau.
69. Darbuotojų, kuriems sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė.
70. Ne dėl darbuotojo kaltės pagaminus produkciją, pripažįstamą broku, už jos pagaminimą apmokama kaip už tinkamos produkcijos pagaminimą. Už gaminių broką, atsiradusį dėl darbuotojo kaltės, mokama pagal mažesnius įkainius, atsižvelgiant į produkcijos tinkamumo laipsnį.
71. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo išdirbio normų, mokama už faktiškai atliktą darbą. Mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesinį darbo užmokestį. Neįvykdžius išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės, mokama už faktiškai atliktą darbą.
72. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas - kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi Bendrovės kolektyvinėje ar darbo sutartyse.
73. Visiems darbuotojams asmeniškai, užtikrinant konfidencialumą, įteikiami atsiskaitymo lapeliai, į kuriuos įrašoma darbuotojui apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos.
74. Kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbuotojams apie tai pranešama ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo.
75. Darbuotoją atleidžiant iš darbo visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos:
75.1. kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną;
75.2. kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
76. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo – ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.
77. Kai dėl Bendrovės kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
78. Darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas, turėdami Bendrovės siuntimą, už suteikiamas mokymosi atostogas mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas Bendrovių kolektyvinėse sutartyse arba darbo sutarties šalių susitarimu.
79. Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo Bendrovėje ir nėra galimybės perkelti jį į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir kvalifikaciją, jam mokama ligos pašalpa, kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.
80. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir už jas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.
81. Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandom per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
82. Darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinat sveikatą, Bendrovėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.
83. Darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos.
84. Darbuotojams, pasiųstiems į komandiruotes, paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.
85. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.
86. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jo įsiskolinimą Bendrovei gali būti daromos:
86.1. grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė Bendrovei. Šiais atvejais Bendrovė turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;
86.2. darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.
87. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
88. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas:
88.1. iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio;
88.2. darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio;
88.3. iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.


VIII. DARBUOTOJŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ
TAIKYMAS

89. Už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą Bendrovė gali skatinti darbuotojus:
89.1. pareikšti padėką;
89.2. apdovanoti dovana;
89.3. premijuoti;
89.4. suteikti papildomų atostogų;
89.5. pirmumo teise pasiųsti tobulintis;
89.6. skirti kitus paskatinimus.
90. Paskatinimai skiriami įsakymais, apie kuriuos informuojamas dirbančiųjų kolektyvas.
91. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
91.1. pastaba;
91.2. papeikimas;
91.3. atleidimas iš darbo.
92. Prieš skiriant drausminę nuobaudą, Bendrovės administracija turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.
93. Įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą – skiriant drausminę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš darbo) darbuotojui, kuris yra įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys, reikia išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.
94. Drausminė nuobauda skiriama Bendrovės įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai.
95. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.
96. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
97. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.
98. Esant galiojančiai drausminei nuobaudai, darbuotojui skatinimo priemonės netaikomos.


IX. DARBO GINČAI

99. Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp Bendrovės ir darbuotojo dėl darbo
įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.
100. Individualius darbo ginčus Bendrovėje nagrinėja darbo ginčų komisija.
101. Bendrovės darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir Bendrovės atstovų. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija). Bendrovės atstovus savo įsakymu skiria Bendrovės vadovas.
102. Komisija sudaroma dvejų metų laikotarpiui.
103. Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojo ir Bendrovės darbuotojai.
104. Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.
105. Prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodoma ieškovo, atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, Bendrovės pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas.
106. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijos raštvedžiui, kuris prašymą užregistruoja, praneša darbo ginčų komisijai, parengia bylą nagrinėti, išreikalauja reikiamus dokumentus, skaičiavimus, išvadas, praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įteikia atsakovui prašymo kopiją.
107. Darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos.
108. Darbo ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius Bendrovės ir darbuotojų atstovų.
109. Darbo ginčų komisijos sprendimai priimami darbuotojų ir Bendrovės atstovų susitarimu. Sprendimas įrašomas į darbo ginčų komisijos protokolą. Nesusitarus protokole įrašoma, kad šalys nesusitarė ir sprendimas nepriimtas.
110. Darbo ginčų komisijos sprendimą Bendrovė turi įvykdyti per dešimt dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo dienos, jei sprendime nenurodytas kitas jo įvykdymo terminas.
111. Darbuotojas nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais atvejais, kai darbo ginčas nebuvo komisijoje išspręstas per nustatytus terminus, bei tais atvejais, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, per keturiolika dienų gali kreiptis su ieškiniu į teismą.
112. Jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.


X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

113. Bendrovės darbo tvarkos taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos.
114. Darbo tvarkos taisyklės gali būti keičiamos ir papildomos keičiantis įstatymams, keičiant darbo organizavimą, reorganizuojant įmonę.
115. Su darbo tvarkos taisyklėmis ir jų pakeitimais darbuotojai supažindinami pasirašytinai ir privalo vykdyti jų nurodymus.
116. Bendrovės darbuotojų asmens bylas, raštvedybą ir archyvų dokumentus tvarko ir už juos atsako ------------------------------.
117. Dokumentų rengimas ir įforminimas turi atitikti Bendrovės dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles.
118. Su darbuotojais, saugančiais Bendrovės materialines ir pinigines vertybes, yra sudaromos materialinės atsakomybės sutartys.
119. Su darbuotojais, žinančiais Bendrovės komercines ir gamybines (technologines) paslaptis, sudaromos šių paslapčių saugojimo sutartys. Bendrovės įsakymu patvirtinamas Bendrovės paslapčių ir darbuotojų, saugančių tas paslaptis, sąrašas.
120. Darbo tvarkos taisyklės yra lokalinio pobūdžio dokumentas ir taikomas tik Bendrovėje dirbantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo santykių terminų.

_______________________________________________